Oskaras Koršunovas sureagavo į galutinę reklamos „Neik į teatrą“ idėją: „Tai dar blogiau“

„Tai dar didesnė neigiama neurolingvistika. Nežinant konteksto (o dauguma nežino) neįmanoma suprasti šūkio, užrašyto outdoor’uose. Kokia čia tada logika? Neik į teatrą ir priprasi neiti? Ar jei eisi į teatrą, tai priprasi ir išsivystys priklausomybė, reikės lašelinių ir reabilitacijos?“ – savo feisbuke klausė režisierius.

Pasak jo, kalbėjimas, kad reklama padvigubino bilietų pirkimą, yra tuščias: „Tiesiog baigiantis vasarai žmonės grįžta iš atostogų, planuojasi rudenį – atėjo laikas pirkti bilietus ir į teatrus. Tai visuomet buvo didžiausias bilietų pirkimo laikotarpis – tokia tradicija susigulėjusi jau seniai. Be to, buvo pranešta, kokie bus rodomi spektakliai.“

„Į „Išvarymo“ spektaklius bilietai buvo mygom išparduoti likus penkiems mėnesiams iki rodymų. Tai nesusiję su šia reklama – tai susiję su pačiu spektakliu“, – tęsė O.Koršunovas ir pridūrė, kad net jei ši reklama ir paskatino trumpalaikį bilietų pirkimo suaktyvėjimą, ilgojoje distancijoje ji vis tiek veiks pasąmoningai neigiamai.

„Reklamščikų teigimas, kad tikslas pateisina priemones, yra švelniai tariant… Mes žinome iš kur tos idėjos atėjo ir kokios buvo tų idėjų pasekmės. Taip, tai veikia – dešimt kartų pakartota netiesa virsta tiesa (čia iš ten pat). Nuolatinės variacijos su žodžiais „Neik į teatrą“ ilgainiui turės savo pasekmes. Kartojant vis tą patį žaismingumas išnyksta (jau išnyko) – liks tik įsakmus tonas, na, ir žodis virs kūnu.

O apie naująjį jautrumą ir šios reklamos agresyvumą irgi verta susimąstyti. Argi naujasis jautrumas – tai jautrumas savo išlikimui ir gerovei bet kokiomis priemonėmis, nepaisant kitų jautrumo? Bent jau iš reklamos susidaro toks įspūdis. Tikėkimės, kad tai tik reklama ir spektakliai mums parodys tą naująjį jautrumą, kuris bus jautresnis už tiesiog jautrumą“, – rašė režisierius.

Primename, kad praėjusią savaitę kultūros bendruomenė socialiniuose tinkluose pažėrė kritikos naujajai Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) reklamai ir jos šūkiui „Neik į teatrą“. Anot menų reklamos specialistės Stefanijos Jokštytės, šie žodžiai daro žalą visam nepriklausomų teatrų sektoriui.

Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė publikavo komentarą, kuriame teigė, kad neverta šios situacijos nurašyti „nejautriai reklamai“ arba „pernelyg jautriems menininkams“, nes buvo atvertos skaudžios teatro lauko problemos. Viena jų – valstybiniai teatrai sulaukia kur kas daugiau valstybės dėmesio nei nepriklausomi.

Pirmadienį LNDT atskleidė reklamos atomazgą – galutinis jos šūkis yra „Neik į teatrą. Priprasi“.