Pašėlęs savaitgalis Varniuose prasidėjo: šimtai vasarotojų švenčia „Bliuzo naktyse“

Taip jau yra, kad vasaroti muzikos festivaliuose mėgstančių melomanų gretose „Bliuzo naktis“ įprasta vadinti bene pozityviausiu šalies festivaliu.

Ir iš tiesų, tam, kad čia būtų linksma ir smagu, atrodo, nereikia daug: gerą nuotaiką garantuoja geranoriška festivalininkų kompanija, kurios didžiajai daliai „Bliuzo naktys“ – tiesiog kasmetinė tradicija, akį traukia itin graži aplinka – festivalis vyksta ant ežero kranto, o kai dar skamba bliuzas...

Todėl penktadienį, pabaigę darbus, Varnių link, rodos, visi traukė su šypsenomis veiduose. Festivalis prasidėjo, ir gera nuotaika garantuota visam savaitgaliui.

Minios žmonių į Lūksto ežero pakrantę ėmė plūsti vakarop. Vieni čia atskubėjo greičiau, kitiems iki Žemaitijos kelio būta ilgesnio. Antai vilniečiams kelionė iki „Bliuzo naktų“ truko kelias valandas, bet šypsenos nuo veidų dėl to nedingo.

Kol festivalininkai statėsi palapines ir išpakavo daiktus, nuo pagrindinės scenos jau ėmė skambėti bliuzas – pirmieji šimtams poilsiautojų uždainavo lietuviai „Mood Sellers Bands“. Nors grupės pavadinimas ir suponuoja apie „geros nuotaikos pardavimą“, klausantis linksmų dainų jos pirkti nereikėjo – visi gavo nemokamai.

Grupei „Mood Sellers Band“ tai buvo ir savotiškas bernvakaris. Šeštadienį vieną savo narių vaikinai planavo lydėti prie altoriaus.

Laisvamaniška šio unikalaus lietuviško festivalio dvasia iškart persiduoda bendrai nuotaikai: paplūdimyje vaikšto pusnuogis indėnas, palapinių miestelyje ilgametę festivalio nuotaiką puikiai atspindi istoriniai Vabalų klubo automobiliai, susirinkę festivaliautojai puošia savo teritorijas linksmais simboliais.

Festivalio užkulisiuose lietuviškais agurkais penktadienio vakarą mėgavosi egzotiškoji bliuzo diva Shanna Waterstown. „Oras fantastinis. Tikrai norėčiau išsimaudyti. Bet labai tausoju balsą. Tačiau mano pasirodymas baigsis pirmą nakties. Gal tada?“ – linksmai planavo velniškai patrauklaus vokalo Shanna.

Šeštadienio programos svarbiausias dalyvis Earlas Thomas jau išvakarėse atvyko į Varnius ir mėgavosi saulėkaita, nusimetęs marškinėlius ir gurkšnodamas lietuvišką alų. „Puikiai išsimiegojau ir dabar man čia taip patinka, kaip per geriausias atostogas! Bet į vandenį gal nebrisiu. Žinote, aš iš Kalifornijos. Man truputį per šalta maudytis“, – linksmai porino E.Thomas.

Į Varnius pirmąjį festivalio vakarą atvyko ir Bliuzo šlovės salėje įamžintas bliuzmenas Brianas Krameris. Po užkulisius jis vaikščiojo ilgus plaukus pridengęs fetrine skrybėle. Muzikantas laukė pasimatymo su lietuviška bliuzo karaliene tituluojama Arina.

„Įdomu pamatyti, kas jūsų šalyje dainuoja bliuzą taip, kaip kitos didžiosios damos“, – sakė B.Krameris.

Bliuzo karalienės titulą nelabai mėgstanti Arina festivalyje juoko dėlei pasidarė laikinąją tatuiruotę su karūna. Publika atrodė jos labai išsiilgusi ir tiesiog oštelėjo.

Visi festivalio dalyviai nusiteikę nuotaikingai. Grįžimas į „Bliuzo naktis“ jiems – lyg kasmetinis „klasiokų“ susitikimas. Festivalį tradiciškai atidarė šio renginio simboliu tapęs kitados priglaustas benamis šuo Bliuzas. „Tai yra neįtikėtina. Kur gi mano fotoaparatas!“ – reagavo E.Thomas.

Pirmąją „Bliuzo naktų“ dieną, o ir naktį, visi svečiai buvo kviečiami susirinkti prie vienos – pagrindinės – scenos. Muzikantai iš Lietuvos ja dalijosi su muzikantais iš užsienio: penktadienį „Bliuzo naktyse“ koncertavo ir „broliai“ latviai, ir „pusbroliai“ estai, ir svečiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Lietuvai „Bliuzo naktų“ scenoje pirmąją naktį atstovavo vakarėlį pradėję „Mood Sellers Bands“, bliuzo žvaigždė Arina ir „Veto Bank“, „Baltasis Kiras“ ir „The Road Band“, kurie pasirodė kartu su amerikiečiu Brianu Krameriu.

Latviai „Latvian Blues Band“ irgi į pagalbą pasitelkė amerikietę – drauge su jais šimtams klausytojų dainavo atlikėja Shanna Waterstown. O estams pagalbos neprireikė: grupė „Cathaus Radio“ visus pašokdino ir patys.

„Čia atvykstame jau daugelį metų. Puikus festivalis! Atsibeldėme daugiau nei 400 kilomterų, bet jokio nuovargio. Būtinai atvyksime ir kitąmet“, – žadėjo estai bliuzmenai.

Dainos Varniuose, prie Lūksto ežero, skambėjo beveik iki aušros. O kad tiems, kuriems koncertui pasibaigus miegoti nesinorėjo, nebūtų liūdna, ausyse ir vėliau nespengė tyla. Iki pat paryčių čia toliau skambėjo džiazas, o šeštadienio rytą viskas prasidėjo iš naujo.