Patalpų oras gali būti nuodingesnis už lauko orą

Gydytojai rekomenduoja nuolat vėdinti kambarius, ypač rytais ir vakarais, prieš einant miegoti, tačiau į šį reikalavimą dažniau atsižvelgiame namiškiams susirgus. Išties mūsų butai labai mažai ventiliuojami, juose ganėtinai maža oro apykaita, tad per langus ar ventiliaciją patekusios kenksmingos medžiagos neretai lieka viduje.

Mūsų butai labai mažai ventiliuojami, juose ganėtinai maža oro apykaita, tad per langus ar ventiliaciją patekusios kenksmingos medžiagos neretai lieka viduje

Be to, jas išskiria ir baldai, buitinė chemija, apdailos medžiagos, degimo produktai iš virtuvės, kai gaminame maistą. Prie bendros namų oro taršos dar prisideda ir dulkės, kurių yra net ir pačiose švariausiuose kambariuose, net jei ir kasdien jas valome. O dulkės surenka cheminius junginius, mikrobus, grybelius, virusus.

Namuose ir darbe praleidžiame du trečdalius savo gyvenimo. Kasdien įkvepiame apie 10 tūkst. litrų oro, o patalpose praleidžiame apie 70 proc. ir daugiau laiko, taigi oras kuriuo kvėpuojame, kad būtume sveiki, turėtų būti labai švarus. Ar taip yra?

Namuose galima aptikti apie pusę tūkstančio cheminių junginių, iš kurių apie 20 yra labai kenksmingi ir tiesiogiai veikia sveikatą. O jei šie junginiai viršija normas, tiesiogiai kenkia mūsų sveikatai ir savijautai, tačiau tokiu atveju negalavimo priežastį labai sunku nustatyti. Nešvarus ar cheminėmis medžiagomis užterštas patalpų oras išprovokuoja astmą, alergiją, viršutinių kvėpavimo takų problemas. Kartais pastebime, kad nei iš šio, nei iš to sudirgsta akys, paburksta nosis ar prasideda sloga. Vidaus patalpų oro tarša susijusi ir su odos problemomis, galvos skausmu bei svaigimu, nuovargiu, atminties pablogėjimu, depresija, imuninės sistemos susilpnėjimu.

Su kokiais priešais susiduriame

Mūsų balduose, apdailos medžiagose, klijuose randama gausybė nuodingų medžiagų, iš kurių pavojingiausias formaldehidas, švinas, ftalatai. Kuo naujesni, pavyzdžiui, baldai, tuo daugiau šių medžiagų išsiskiria. Taigi padarius namuose remontą ar pastačius naujus baldus, būtų geriausia bent kelias dienas patalpą gerai vėdinti ir kuo mažiau joje būti. Daugelis nuodingų medžiagų geriau išsiskiria, kai patalpa yra šilta ir gana drėgna, tad svarbu palaikyti tinkamą drėgmę.

Net jei patys nerūkote, bet rūko vienas iš šeimos narių, nuodingų medžiagų su tabako dūmais į jūsų patalpas vis tiek patenka. Tai vadinama pasyviuoju rūkymu.

Sunkieji metalai, pavyzdžiui, gyvsidabris, kadmis, chromas, švinas ir kiti, į aplinką patenka su automobilių išmetamosiomis dujomis, dažais, tabako dūmais, pramoniniais teršalais, dulkėmis. Kenksmingieji ftalatai naudojami plastiko gamyboje, losjonuose, pudrose, šampūnuose.

Kaip išspręsti problemą?

Visiškai nesvarbu, kad gyvenate ekologiškai švariame rajone. Jūsų namuose oro užterštumas gali viršyti normas. Tad ką daryti, kaip išspręsti šią problemą ir gyventi sveikiau?

• Svarbiausia, norint kvėpuoti švariu oru, kad oras patalpoje judėtų. Deja, plastikiniai langai, nors gerai palaiko šilumą, visiškai nepraleidžia oro, dėl to padidėja alergijų ir viršutinių kvėpavimo takų ligų rizika. To pavyktų išvengti, jei namus reguliariai, bent 5–10 minučių ryte vakare vėdintumėte sukeldami skersvėjį. Tai reiškia, kad vertėtų atidaryti priešingose buto pusėse esančius langus.
• Darydami remontą, rinkitės ekologiškus dažus, pasidomėkite sanitarinėmis produktų normomis.
• Naudokite kuo mažiau buitinės chemijos priemonių. Ne ką prasčiau valo ir natūralios medžiagos: soda, druska, actas. Rinkitės skystas skalbimo priemones, o ne miltelius.
• Venkite oro gaiviklių ir kvapiųjų žvakių, nes juose gali būti benzeno junginių, aldehidų ir kitų toksinių medžiagų. Švarus oras yra gaivus, neturi specifinio kvapo.
• Parsinešę drabužius iš cheminės valyklos, pirmiausia juos gerai išvėdinkite balkone, kad išgaruotų cheminių medžiagų likučiai, neskubėkite kabinti tokių drabužių į spintą.
• Jei mėgstate deginti žvakes, būtinai vėliau išvėdinkite kambarį. Venkite smilkalų.
• Auginkite gėles. Augalai valo patalpas nuo dulkių, prisotina orą deguonimi, naikina bakterijas.

• Kiek įmanoma venkite naudotis oro kondicionieriumi. Reguliariai kas kelis mėnesius valykite jų filtrus, antraip juose ima daugintis ligas sukeliančios bakterijos. Prastai prižiūrimi kondicionieriai – puiki terpė įvairiems mikroskopiniams grybams daugintis.
• Reguliariai siurbkite grindis, kilimus, valykite dulkes. Jei namuose laikote gyvūnų, itin rūpestingai prižiūrėkite jų mėgstamus patiesaliukus, nuolat šukuokite kailį.
• Norite būti sveikesni? Ne tik kasdien po kelis kartus vėdinkite kambarius, bet ir patys daugiau laiko praleiskite lauke, bent kelis kartus per savaitę po valandą pasivaikščiokite miške.