Per sena naujai pradžiai. Ar tikrai?
Šiais laikais jau retas išdrįs trisdešimtmetę pavadinti senmerge. Tačiau daug labiau nei aplinka savo amžiui labiau reiklios ir negailestingos yra pačios moterys.
Jos „įsikala“ į galvą, pavyzdžiui, kad po 40 tikrai neverta svajoti ne tik apie gyvenimo meilę ir vaikus, bet ir apie naujas profesines perspektyvas ar mokslus. Na, o atšventus penkiasdešimtmetį belieka laukti anūkų. O jų belaukdamos, nepastebi, kad gyvenimas suteikia ir progų, ir galimybių juo pasidžiaugti bei jį keisti.
Kas ir kada surašė privalomas taisykles, kaip tvarkyti savo gyvenimą?
Tačiau, kas ir kada surašė privalomas taisykles, kaip tvarkyti savo gyvenimą? Mokykla, studijos, paskui karjera bei vaikų gimdymas ir auginimas. Galbūt kažkam ši schema puikiai tinka, tačiau juk visos esame skirtingos! O ir mūsų gyvenimai klostosi labai nevienodai.
Tai nereiškia, kad bėgančius metus reikia ignoruoti ir sulaukus trisdešimties rengtis tokiais pat barbiškais drabužiais kaip šešiolikos. Arba tikėtis, kad susilaukti vaikų bus taip pat lengva dvidešimties ir keturiasdešimties.
Biologinis laikrodis tiksi. Todėl ir veido priežiūros priemones renkamės, ir pas gydytojus lankomės jo klausydamos. Tačiau harmoningas santykis su savo amžiumi nereiškia nuolankaus paklusnumo įvairiems stereotipams. Štai patys populiariausi:
Išsilavinimą reikia įgyti po vidurinės. Bet gal būdama aštuoniolikos jūs nė neįsivaizdavote, ko norite. Galbūt anksti sukūrėte šeimą ir auginote vaikus. O gal studijavote tai, ką jums rekomendavo tėvai – kokią nors perspektyvią specialybę, kuri jums visai neįdomi.
Jei po kelių ar keliolikos metų imate gailėtis, kad nestojote, pavyzdžiui, į Dailės akademiją arba taip ir neišdrįsote šturmuoti doktorantūros, bandykite tai. Net jei jums ir per keturiasdešimt. Jei nepavyks, žinosite, kad tai tikrai ne jūsų sritis. Tačiau didžiulė tikimybė, kad susidorosite puikiai – juk amžius teikia kitų privalumų – jus ne taip lengva išmušti iš pusiausvyros, gebate susikaupti ir žinote, kokie dalykai svarbiausi.
Neįmanoma padaryti karjeros po keturiasdešimties. Iš tiesų tai yra idealus laikas šturmuoti profesines aukštumas. Tikėtina, kad vaikai jau ūgtelėjo ir ligų bei nedarbingumo periodas pasibaigė. Taigi, darbui galite skirti daugiau laiko. Sukaupta patirtis irgi yra didžiulis pranašumas. Tereikia vienos smulkmenos – pasitikėjimo savimi ir noro.
Vakarėliai – tik jaunimui. Tačiau būtent brandesni žmonės gali sau leisti užsisakyti brangesnį kokteilį ir grįžti namo taksi. Jei pasiilgote triukšmingos muzikos ir norite pasižmonėti (o gal ir paieškoti naujų pažinčių), tiesiog susiraskite vietą, kur renkasi jūsų bendraamžiai.
Nebūtina klube segėti mini sijono ir strypčioti ant aukštakulnių, verčiau apsirenkite taip, kad jaustumėtės patogiai. Amžiaus nepaslėpsite, tačiau tai tik parodys, kad esate protinga, savimi pasitikinti moteris, o ne iš paauglystės niekaip neišauganti keistuolė.
Vairuoti – tik jaunystėje. Žinoma, nereikia savęs apgaudinėti, jaunystėje tikrai mokomės greičiau. Tačiau jei turite tikslą, galite jo siekti ir vėliau.
Net ir perkopusios penkiasdešimtmetį sėkmingai įgyja vairuotojo pažymėjimą ir džiaugiasi, kad nuo šiol nereiks prašinėti sutuoktinio ar giminaičių nuvežti į prekybos centrą ar į svečius. Tiesa, nusiteikite, kad mokytis gali tekti ilgiau. Todėl susiraskite kantrų vairavimo instruktorių – ir pirmyn! Mechaninė pavarų dėžė atrodo pernelyg sudėtinga? Rinktės automatinę. Juk paprastesnis variantas dar nereiškia – prastesnis.
Meilė iš pirmo žvilgsnio po trisdešimties neįmanoma. Įmanoma, jei į pasaulį žvelgiate atviru žvilgsniu. Žinoma, kiekvieni metai mums suteikia ir patirčių, ir nusivylimų, tačiau noras mylėti ir būti mylima niekur nedingsta.
Ne tik moterys, bet ir vyrai, net ir tie, kurie žada daugiau niekada ir niekuo nepasitikėti, slapčia viliasi sutikti savo gyvenimo žmogų. Tai nereiškia, kad reiktų pamiršti gyvenimo pamokas ar išjungti racionalų mąstymą, tačiau būtent pirminė nuostata lemia, ar dviejų žmonių žvilgsniai susitiks ir prasidės jų pokalbis. Jis gali baigtis mandagiu atsisveikinimu, bet gali tęstis iki gyvenimo pabaigos.
Sakoma, kad nėra nieko labiau apgailėtino, kaip bandyti susigrąžinti jaunystę dėvint paaugliškus drabužius ar demonstruojant infantilumą, tačiau jaunatviška galima jaustis iki gilios senatvės džiaugiantis ir naudojantis kiekviena gyvenimo dovanojama galimybe.