„Pietų pertraukos“ tinklaraštininkė Roberta: „Vilniuje dienos pietums gali gauti ir aštuonkojį“

„Pagrindinė tinklaraščio „Pietų pertrauka“ idėja – skatinti žmones keisti aplinką, sužinoti ir išbandyti kažką neįprasto. Naujų vietų ir skonių išbandymas kasdien, tai tarsi savotiškas potyrių ir žinių kūrimas“, – teigia tinklaraščio įkūrėja Roberta.

Kaip kilo idėja įkurti tinklaraštį „Pietų pertrauka“?

Auksine taisykle kasdien pietauti skirtingose vietose aš vadovaujuosi jau daugiau nei penkerius metus. Supratau, kad kiekviena diena bus skirtinga ir dinamiška kasdien pietaujant skirtingose vietose. Taip prasidėjo mano kelionė po įvairiausias maitinimo vietas.

Po kurio laiko pradėjau jausti malonų aplinkinių spaudimą: skatinti ne tik juos pietauti skirtingose vietose, bet ir kitus. Taigi, prieš trejus metus pradėjau rašyti pietų pertraukų apžvalgas.

Kaip surandate informaciją apie naujai atsidariusį ar netgi užsidariusį restoraną?

Kadangi mano gyvenimas „verda“ centre ir dažnai tenka migruoti senamiesčio gatvėse, mano akys įgudo ir tapo kaip „Google Maps“ žmogeliuko, kuris dairosi į visas puses (juokiasi). Jei manęs paklaustų, ar kada nors baigsis sąrašas vietų, kurias noriu aplankyti, atsakymas būtų „ne“. Dar dabar turiu pilną sąrašą vietų, kurių nesu aplankiusi ir nežinia, ar pusės metų bėgyje tos vietos bus išlikusios. Dažnai pastebiu naujai atsidarančias ir, deja, užsidarančias kavines, restoranus ar valgyklas.

Ar galėtumėte įvardinti skaičių aplankytų restoranų, kavinių ar valgyklų Lietuvoje?

Įvardinti tikslaus skaičiaus tikrai negalėčiau, tačiau drąsiai galiu teigti, kad Vilniuje esu aplankiusi daugiau nei 50 procentų maitinimo įstaigų.

Ar daug finansų reikalauja šis hobis?

Natūralu, kad kasdien pietauja kiekvienas iš mūsų. Niekada neturėjau įpročio maistą neštis į darbą. Nesakau, kad tai yra blogai, tiesiog man tai nepriimtina. Tačiau jei reikėtų apmokestinti tą laiką, kurį praleidi vakare, gamindamas turinį pietų dėžutei, nemanau, kad suma būtų didesnė nei aš išleidžiu kasdien.

Beje, mėgstu balansą: vieną dieną galiu pietauti penkių žvaigždučių viešbučio restorane, kur natūralu, kad verslo pietūs kainuos 12-16 eurų, o kitą dieną pasirinkti kurią nors valgyklą Fabijoniškėse. Taip, išlyginant vidurkį, gaunu 6 eurų pietų pertraukos išlaidas, kurios dabar Vilniuje yra pakankamai solidi kaina papietauti.

Pagal kokius kriterijus vertinate maitinimo įstaigas „Pietų pertraukos“ apžvalgose?

Trys pagrindiniai kriterijai – klausimai, į kuriuos atsakinėju aplankiusi naują vietą: ar skanu? ar greita? kas įdomu? Atsakinėdama į pirmąjį klausimą, pateikiu savo nuomonę apie patiekalo skonį, jo patiekimą, estetiką, įvertinu porcijos dydį ir kt. Kadangi pas daugelį žmonių pietų pertraukos limituojamos iki valandos laiko, antrasis klausimas „ar greitai?“ yra itin aktualus: įvertinu kaip greitai žmogui pavyktų papietauti per numatytą laiką.

Kalbant apie įdomybes, vertinu interjero detales, aptarnavimo kultūrą, taip pat „žaidžia“ įvairūs išskirtinumai. Kaip pavyzdį pateiksiu vieno restorano detalę, kuri man sukėlė šypseną – tai tualete garsiai grojanti klasikinė muzika. Tokius dalykus pamatyti ir paryškinti „Pietų pertraukos“ apžvalgoje man labai patinka.

Tačiau, kaip bebūtų, niekada neabsoliutinu savo vertinimų. Kiekviena diena gali skirtis: kartais virtuvės pamaina padaro šedevrą, o kartais tiesiog nepasiseka. Nereikia „Pietų pertraukos“ apžvalgos priimti kaip vizitinės restorano kortelės.

Kokius išskirtumėte Lietuvos maitimo įstaigų pliusus ir minusus?

Geroji tendencija, kad dienos pietūs tampa įvairesni ir spalvingesni. Anksčiau dienos pietus suvokdavome kaip karštą patiekalą su sriuba. Dabar kai kurie restoranai gali pasiūlyti ir degustacijos vertus patiekalus, pavyzdžiui aštuonkojį. Tokios vietos į žmogaus poreikius ir mitybos įpročius pasižiūri kūrybiškai, į valgiaraštį įneša naujų spalvų. Kartais netgi tenka „googlinti“ pateiktus ingredientus. Beje, daugėja restoranų, kuriems dienos pietūs yra „pagrindinė duona“, todėl natūralu, kad jie turi kažkuo išsiskirti.

Kalbant apie maitinimo įstaigų trūkumus Lietuvoje, bendra tendencija tampa neprofesionalus aptarnaujantis personalas. Suprantu, kad yra be galo sunku išlaikyti gerus darbuotojus. Tai jaučiama, kai pastebimai skiriama mažiau dėmesio klientui ir viskas vyksta tarsi „konvejeriu“. Palinkėčiau restoranų ar kavinių vadovams kiek įmanoma labiau mylėti savo darbuotojus, kad šie mylėtų klientus.

Ar yra buvę situacijų, kai apsilankius vienoje iš maitinimo įstaigų jus pasitiko kaip maisto kritikę?

Maisto kritike savęs nelaikau ir mano nuomonė, kurią išreiškiu viešai, yra subjektyvi. Tačiau yra buvę, kai aptarnaujantis personalas priėjęs paklausė: „Tai šiandien „Pietų pertrauka“ svečiuojasi pas mus?“.

Smagu, kai atpažįsta, tačiau „Pietų pertrauka“ nėra mano veido ar vardo ženklas. Nesistengiu savęs publikuoti (nors pastebėjau, kad skaitytojams smagų matyti kas už to slepiasi) ir pagrindinės apžvalgos, kurios išeina į viešumą, yra kartu su maisto nuotraukomis. Nesiekiu, kad mane pasitiktų su raudonu kilimu ir vertintų kaip maisto kritikę. Man labiau patinka išbandyti tą vietą esant incognito.

Galbūt galite išskirti TOP3 jūsų labiausiai pamėgtas ir lankomiausias maitinimo įstaigas?

Pirmoji vieta atitektų „Gaspar‘s“ restoranui, kur dienos pietūs visada išsiskiria iš lietuviškos virtuvės. Čia dažniausiai ir tenka „googlinti“ tai, kas patiekiama pietums. Antroje vietoje būtų „Trinity“ restoranas, garsėjantis profesionaliai aptarnaujančiu personalu, kuris per kelis metus nepasikeitė. Ir, žinoma, mylima ir ne vieną ar du kartus aplankyta blyninė „Pirmas blynas“. Manau, net nereikia komentuoti idėjos ir jos gražumo.

Ar ateityje planuojate plėstis – galbūt parašyti knygą?

Neįsivaizduoju, kaip reikėtų pateikti knygą, kadangi maitinimo įstaigos nuolatos kinta. Tačiau kūrybos man tikrai nestinga. Natūralu, kad tinklaraščio augimo planuose viskas susideda į mano pačios motyvaciją ir laiką, nes ir be šio hobio turiu šeimą ir nuolatinį darbą, kuris yra pakankamai dinamiškas. Esu dėkinga jam už suteiktą galimybę pietauti ilgiau nei 45 minutes ir kartais „Pietų pertraukos“ apžvalgas perkelti į užsienio rinką.

Visgi tai, kas išeina į eterį, yra daroma mano hobio principu, tai ne komercinis projektas. Tačiau, žinoma, norėčiau, kad „Pietų pertrauka“ taptų stipriu prekės ženklu ateityje.