Mažas gabalėlis sviesto daro stebuklus – išsilydęs kruopų košėje sublizga gintaro akimi, įminkytas į pyrago tešlą kilsteli desertą į dangiškas aukštumas, paskutinę skonio natą suteikia mėsos kepsniui ar tiesiog sutirpsta burnoje užteptas ant juodos duonos, o didesnis kiekis sveriamo sviesto nesunkiai gali virsti lydytu, riešutų skonio, sveikatai palankiu produktu. Saikingai vartojamas sviestas yra ir maistas, ir vaistas – tvirtina mitybos specialistai, todėl svarbu, kad šis produktas būtų aukščiausios kokybės ir be jokių priedų.
Koks sviestas naudingiausias, iš ko jis gaminamas, kaip suprasti, ar svieste nėra priedų ir jei yra – kokių, kokį sviestą rinktis lydymui – vadinamajam „Ghi“, kaip kitaip išlaikyti sviestą tinkamą naudoti, pagaliau, ar tikrai sviestu košės nepagadinsi ir kodėl šis produktas ypač svarbus vaikams, kalbėjomės su natūralaus lietuviško sviesto gamintojais, UAB „Rivona“ Alytaus pieninės gamybos vadove Laima Balioniene ir technologais Linu Sieniučiu bei Neringa Varževičiene.
Kaip pabrėžė L.Balionienė, Alytaus pieninėje sviestas gaminamas tik iš lietuviško pieno.
„Niekada neperkame iš užsienio, visada tik iš Lietuvos. Daugiausia Dzūkijos ūkininkų, o taip pat Suvalkijos, nedidelės Žemaitijos dalies. Tuo pačiu palaikome ir Lietuvos ūkininkus, kurie garantuoja aukščiausią kokybę. Daug metų bendradarbiaujame su tais pačiais kooperatyvais, kurie pelnę pasitikėjimą ir gerai žino mūsų reikalavimus, o, siekiant užtikrinti produkcijos kokybę, jie yra tikrai aukšti“, – sakė pieninės gamybos vadovė.
Ne tik skanus: padeda įsisavinti vitaminus A, D, E, K
Nuo senų laikų vertintas sviestas susigrąžina populiarumą, mokslas atskleidžia vis daugiau naudingųjų jo savybių, todėl šio produkto suvartojimas Lietuvoje auga.
Įrodyta, kad saikingai vartojamas sviestas ne tik suteikia organizmui reikalingų medžiagų – konjuguota linolo rūgštis, kurios yra natūraliame svieste, padeda mažinti viršsvorį, stimuliuoja imuninę sistemą, padeda palaikyti kaulų tankį, gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio riziką ir t. t.
Kaip pabrėžė L.Sieniutis, sviestui turime būti dėkingi ir už tai, kad jis padeda organizmui įsisavinti A, D, E, K vitaminus, kurie gerai tirpsta riebaluose, todėl yra ypač naudingas vaikams, pasitarnauja sveikstantiems ligoniams. Natūraliame svieste taip yra organizmui reikalingų omega-3 riebiųjų rūgščių.
Ypač svarbus vaikams ir ligoniams
„Sviestas yra ir puikus energijos šaltinis, nes turi daug kalorijų. Jo padauginti nereikėtų, bet, kaip pabrėžia sveikatos specialistai, sviestas turėtų išlikti mūsų mityboje, o ypač – vaikų, kurie nenustygsta vietoje, išeikvoja daug energijos. Augančiam organizmui svarbūs vitaminai, kurių yra svieste, ypač, kai saulės ir vitamino D gauname mažiau“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Posakį „Sviestu košės nepagadinsi“ galima suprasti ir tiesiogiai, ir kad negali būti per daug gerai. Pasak technologės N.Varževičienės, jei vasarą į košę kartais ir nededame sviesto, žiemą – būtinai. Kuo daugiau, tuo skaniau. Be sviesto neapsieinama konditerijoje, kulinarijoje, ypač gaminant padažus ar sviesto pagrindo tešlas.
Sviesto renesansas: kokį rinktis, kaip laikyti
Prieš 10-15 metų pirmenybę margarinui ar tepiam mišiniui teikę pirkėjai grįžta prie tradicinio, natūralaus sviesto. Pasak technologės N.Varževičienės, „Norfos“ prekybos tinklui gaminamas „Piemenėlio“ sviestas – tik iš saldžios grietinėlės, nors ant pakuočių tai ne visada užrašoma.
Koks sviestas – pats geriausias ir į ką atkreipti dėmesį perkant? Gamybos technologas L.Sieniutis pataria visų pirma pasižiūrėti, koks sviesto riebumas. „Geriausias 82-84 proc. riebumo, nes jeigu mažesnis, greičiausia dalis riebalų pakeista augaliniais – dėl pigesnės savikainos, taip pat dėl lengvesnės konsistencijos, kad paėmęs iš šaldytuvo galėtum iš karto tepti, nes sviestas be priedų – kietesnis, reikia laiko, kad suminkštėtų“, – komentavo specialistas.
Kadangi sviestas gaminamas tik iš grietinėlės, tai – vienintelė „Piemenėlio“ sviesto pakuotėje atsispindinti žaliava. „Nededame, kaip kai kurie kiti, įvairių priedų – augalinių riebalų, druskos, žolelių ir pan.“ – sakė L.Sieniutis.
Svarbiausia, kad būtų sveika, natūralu ir skanu
L.Balionienė atkreipė dėmesį, kad ne tik tradicinį grietinėlės sviestą Alytaus pieninė gamina be priedų, bet ir kitus produktus. „Tokia mūsų savininkų, o ir mūsų pačių nuostata – maistas visų pirma turėtų būti sveikas, natūralus ir skanus.
Sveriamas sviestas, kurį po 12,5 kg tiekiame „Norfos“ parduotuvėms, taip pat labai perkamas dėl natūralumo. Kai kurie skambina ir perka tiesiai iš pieninės, tuo pačiu klausdami, kodėl vienu metu sviestas geltonesnis, o kitu – ne toks ir pan.“, – sakė L.Balionienė, paaiškindama, kad įtakos sviesto spalvai turi metų laikas.
Sveriamam sviestui pirmenybę teikia ir mėgstantys pasigaminti lydyto sviesto, vadinamojo „Ghi“, kuris Indijoje nuo seno vadinamas skystu auksu ir simbolizuoja gerovę. Net buvo manoma, kad namuose turintieji šio sviesto yra turtingi. Kitose kultūrose „Ghi“ buvo vadinamas maistu smegenims ir laikomas tiek fizinės, tiek dvasinės energijos šaltiniu.
„Piemenėlio“ sviesto gamintojams akivaizdu, kad „Ghi“ Lietuvoje labai išpopuliarėjo – ne tik dėl malonaus riešutinio skonio, aromato, kitų ypatingų savybių, bet ir dėl ilgo galiojimo. Be to, lydytą sviestą galima laikyti kambario temperatūroje, jo nebūtina dėti į šaldytuvą. Dažnas, perkantis didesnį kiekį sviesto, užsimena, kad jį lydys.
Sviestą galima laikyti iki metų
Mums įprasto šviežio sviesto ilgesniam laikui galima ir tiesiog užsišaldyti. Technologo L.Sieniučio žodžiais, kokybiškame šaldiklyje sviesto pakelius galima laikyti net iki metų, tik svarbu atšildžius nedėti šaldyti vėl – kaip bet kurio kito produkto.
Pagrindiniai pieno produktų prekiniai ženklai, kuriuos gerai žino „Norfos“ pirkėjai – „Piemenėlis“ ir „N“. Alytaus pieninė gamina ne tik sviestą, bet ir pieną, grietinę, jogurtus, varškę, sūrius, daugybę kitų „Piemenėlio“ ir „N“ pieno produktų, kurių galima rasti „Norfos“ prekybos tinkle.
