Pogimdyvinė depresija. Kaip atpažinti?
Vaiko gimimas – gražiausias gyvenimo įvykis? Bent jau taip atrodo, skaitant žinomų moterų pasisakymus apie jausmus, kurie kyla susilaukus kūdikio. O nepriekaištingos fotosesijos verčia galvoti, kad tobula figūra ir euforija – natūralūs motinystės palydovai.
Nors tikrame gyvenime būna visaip: nemiga ir nuovargis, konfliktai su vyru, pinigų stygius, nepasitenkinimas niekur nedingstančiais kilogramais ir nuodėmingos mintys – kodėl aš gimdžiau...
Tačiau kalbėti apie tai dažnai nebūna su kuo, nes atrodo, kad, užsiminus apie liūdesį, nusivylimą motinyste, aplinkiniai ne tik nesupras, bet ir pasmerks. Vis tik savo jausmų nereikia bijoti ir slėpti – kokie jie bebūtų. Šiuolaikiniai žmonės neretai serga depresija dėl daugybės priežasčių – greito gyvenimo tempo, vienatvės ar net biologinių veiksnių. Ką tik pagimdžiusios mamos – taip pat rizikos grupė, ypač jei jų nėštumas ar gimdymas buvo komplikuotas, yra finansinių ar emocinių problemų, trūksta šeimos palaikymo ar vyro meilės bei supratimo.
Tačiau geroji žinia, ta, kad kuo greičiau moteris supranta, kad jai galbūt prasideda pogimdyvinė depresija, ir kreipiasi pagalbos, tuo sėkmingiau pavyksta su ja susidoroti.
Šie požymiai gali leisti įtarti pogimdyvinę depresiją:
1. Nuolatinis nuovargis, kuris nepraeina ir pailsėjus. Gali sutrikti miegas, apimti nesibaigiantis mieguistumas. Pavargstama net nuo nieko neveikimo. Kartais net nusiprausti yra tikras iššūkis.
2. Gyvenimo džiaugsmo nebuvimas. Kai džiaugsmo neteikia niekas – nei artimųjų dėmesys, nei geras oras, nei kūdikis. Ateitis atrodo niūri, o dabartis beprasmė.
3. Abejingumas kūdikiui. Moterys žino, kaip elgtis su kūdikiu „teisinga“ , todėl jį maitina, rengia, prausia. Tačiau yra jam abejingos. Būna atvejų, kai nekyla rankos net jį pervystyti ar pamyluoti. Kartais ima pyktis, kad jis rėkia ir trukdo.
4. Nerimas, itin stiprus dirglumas. Gali pravirkdyti ar supykdyti ne tokia intonacija pasakytas artimųjų žodis, ne taip suformuluotas sakinys. Vaizduotė gali piešti įvairius baisius ateities scenarijus. Gali erzinti bet koks artimųjų veiksmas, net paprastas durų uždarymas ar kalbėjimas telefonu.
5. Kaltės jausmas ir savižudiškos mintys. Suvokimas, kad kūdikiui nejaučiami tie jausmai, kuriuos privalu jausti gerai mamai, sukelia didžiulį kaltės jausmą, savigraužą. Moteris gali jaustis nieko verta, mąstyti apie nebūtį, pasitraukimą iš pasaulio.
Ką daryti? Nereikia savęs kaltinti. Būtinai kalbėkitės apie savo jausmus su artimaisiais. Jei esate ar jaučiatės vieniša, išdrįskite pasisakyti mažylio gydytojai, ji tikrai nukreips pas specialistus. Pogimdyvinės depresijos priežastys gali būti pačios įvairiausios, kartais tai tiesiog sutrikusi medžiagų pusiausvyra organizme. Būna, jog pakanka labai paprastos specialistų pagalbos, ir pasaulis vėl ima atrodyti linksmas ir geras. Tereikia žengti vieną žingsnelį.
Pogimdyvinę depresiją gali išgyventi kiekviena, nepriklausomai nuo šeiminės ar materialinės padėties. Nemažai garsių moterų ją patyrė ir sėkmingai įveikė.
Bene pirmoji garsenybė, kuri apie ją prabilo, yra aktorė Brooke Shields. pasveikusi ji parašė knygą „Ir pliaupė lietus: mano kelias per pogimdyvinę depresiją“ ir taip bene pirmoji pralaužė ledus, paskatindama moteris ne kentėti, o ieškoti pagalbos. Moteris suteikė viltį, kad pasveikti tikrai įmanoma.
Gwyneth Paltrow prisipažino, kad beveik pusę metų kentėjo nuo šios depresijos ir savo kūdikiui nejautė jokio švelnumo. Garsaus boksininko Vladimiro Klyčko mylimoji Hayden Panettiere pogimdyvinę depresiją gydėsi klinikoje. Su šia problema buvo susidūrusios dainininkės Adele ir Celine Dion, aktorė Cortney Cox bei daugelis kitų.
Tačiau specialistų ar artimųjų palaikymo dėka jos sėkmingai įveikė depresiją ir dabar yra puikios, mylinčios mamos.