Prasta nuotaika signalizuoja ligą?

Kaip veikia laimės mechanizmas

Pasak specialistų, mūsų nuotaiką labiausiai veikia du hormonai: serotoninas ir endorfinas.

Serotoninas
Tiems, kuriems šio hormono netrūksta, paprastai švyti iš laimės. Be to, mokslininkų nustatyta, kad šis hormonas taip pat saugo ir nuo vėžio.
Serotoninas padeda atsipalaiduoti, turi įtakos miegui ir apetitui, kūno temperatūros reguliavimui, leidžia pajusti pasitenkinimą ir gerina nuotaiką. Kai jo stinga, žmogus gali pasidaryti piktas, agresyvus ir įsitempęs, jį ima kamuoti nemiga, silpsta gebėjimas sutelkti dėmesį, apima prasta nuotaika, didėja apetitas bei poreikis saldumynams, paūmėja migrenos skausmai.
Ypač daug serotonino šokolode, bananuose, datulėse, figose. Deja, proporcingo ryšio tarp suvalgyto šokolado kiekio ir geros nuotaikos nėra. Mat serotonino išskyrimo procesas sudėtingas.

Endorfinas
Tie, kurių organizme daug endorfino, visada kupini jėgų, energijos, optimizmo ir jaučiasi laimingi. Kai jo trūksta, jaučiamės apatiški ir nelaimingi. Endorfino išsiskiria lytinio akto metu. Jis leidžia patirti laikiną euforiją. Tokiu pačiu poveikiu pasižymi daugelis narkotinių medžiagų. Ne veltui endorfinas dar vadinamas „vidiniu morfinu“. Jis malšina skausmą, mažina temperatūrą ir uždegimą. Endorfino padaugėja per nėštumą, o po gimdymo vėl gerokai sumažėja. Todėl tuo laiku neretai pasitaiko įvairių neurozių, kai kurioms moterims pasireiškia depresija po gimdymo.

Prasta nuotaika ar liga?

Kiekvienam pasitaiko nuliūsti ar suirzti. Tai visiškai normalu. Tačiau neretai nemotyvuoti staigūs nuotaikų svyravimai ir dvasinės būsenos kitimas gali signalizuoti ir apie sutrikusią sveikatą. Taigi pastebėjus kitokias nei įprastai savo reakcijas, verta suklusti. Galbūt metas pas gydytoją?

Kepenų ir tulžies pūslės negalavimai
Šių organų negalavimus išduoda nervingumas ir ūmus užsiplieskimas. Tokie žmonės greitai supyksta, tačiau greitai ir nusiramina.

Plaučių ligos
Plaučių uždegimu, bronchitu ar tuberkulioze sergantys žmonės po nervingumo priepuolio tarsi susimąsto, paskęsta savo mintyse.

Inkstų ir šlapimo pūslės ligos
Šių negalavimų varginami ligoniai yra baikštūs, juos kamuoja įvairios baimės, liūdesys, nusivylimas. Jei inkstuose susiformavo akmenų, žmogui gali pasireikšti ir depresija.

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos
Šių bėdų turintys žmonės jaučia nuolatinę įtampą, yra dirglūs, perdėtai jautrūs. Itin padidėja jų atsakomybės jausmas, noras dirbti daugiau nei pajėgia.

Skrandžio negalavimai
Tokių negalavimų varginami žmonės ilgai svarsto ir sunkiai priima sprendimus. Priklausomai nuo ligos, jie gali būti kandūs ir negailestingi.

Endokrininės sistemos sutrikimai
Nuotaikų kaita nuo euforinės būsenos iki visiško nusivylimo –  gali būti endokrininės sistemos sutrikimų varginamo žmogaus požymis.

Kaip pakeisti nuotaiką

Psichologai tvirtina, kad dabartinė mūsų nuotaika – tai daugiau praeities atgarsiai, kai sprendėme vaikiškas bėdas, susikūrėme šeimos prioritetus, formavosi mūsų nuoskaudos ir stereotipai. Yra žmonių, kuriems liūdesys – įprasta būsena, labiau suprantama nei džiaugsmas, nes jie  tiesiog nemoka elgtis kitaip. Nuotaiką pakeisti galima tik keičiant savo požiūrį ir elgesį į praeitį. Tokiu atveju svarbiau akcentuoti galimybes, o ne praeities įvykius.

Raminamieji aromatai

Jau senovėje žmonės žinojo, kad kvapai tiesiogiai veikia savijautą ir nuotaiką. Eterinis aliejus turi sukaupęs daug gydomųjų augalų galių. O jo priešuždegiminės savybės teigiamai veikia kvėpavimo organus.

• • Net 10 proc. koncentracijos jazminų aliejus palankiai veikia nervų sistemą: padeda atsikratyti depresijos, apatijos. Suteikia pasitikėjimo, įkvepia optimizmo.
• • Verbena aromaterapijoje laikoma sėkmės ir laimės aromatu. Liaudies medicinos žinovai teigia, kad šio augalo kvapas veikia žmogaus aurą, saugo ją nuo išorinės agresijos. Jis padidina darbingumą, įveikia nervingumą, gerina savijautą sergant vegetodistonija.
• • Su nemiga kovoti padeda levandų aromatas.
• • Eterinis apelsinų ir kitų citrusinių vaisių aliejus pasižymi stipriu raminamuoju poveikiu. Rekomenduojamas nuo depresijos, baimės ir nervinės įtampos. Apelsinų aliejus veikia kaip spazmolitikas, turi raminamąjį poveikį, mažina arterinį kraujo spaudimą.
• • Puikiai ramina ir nuotaiką gerina įvairios kvapios žolelių arbatos su jazminais ar bergamote. Išsivirkite arbatos ir ramiai ją išgerkite negalvodami apie savo bėdas ar negalavimus.

Kas dar teikia laimės

Tikslo siekimas. Užduoties suformulavimas ir jos vykdymas sukelia teigiamas emocijas.

Intensyvus fizinis krūvis. Laimės hormonų koncentracija sportuojant per pusvalandį padidėja apie 5 kartus. Šis poveikis tęsiasi iki 2 valandų.

Seksas. Teigiamas sekso poveikis emocinei būklei įrodytas seniai. Paradoksalu, tačiau kenčiančios nuo galvos skausmo ir dėl tos priežasties sekso atsisakančios moterys paprastai nuo gimimo turi mažesnį endorfinų kiekį. Taigi seksas šiuo atveju būtų pirmoji pagalba.

Valgymas. Daugiausia endorfinų angliavandenių gausiame maiste. Angliavandeniai labiau veikia moteris. Argi ne todėl puolusios į depresiją dailiosios lyties atstovės savo liūdesį stengiasi „suvalgyti“.

Saulės šviesa. Padidina serotonino kiekį organizme. Todėl pietų šalių gyventojai nekenčia nuo sezoninės nuotaikų kaitos.

Šaltis. Vaikščiojimas basomis ant sniego ne tik gerina kraujotaką, bet ir nuotaiką.

Juokas. Apie juoko terapiją prirašyta daugybė  straipsnių, atlikta pačių įvairiausių studijų. Galite net neabejoti - juokiantis endorfinų kreivė jūsų organizme gerokai šokteli aukštyn.

Meno terapija. Mokslininkų įrodyta, kad ligoniams, papildomai gydomiems muzikos ar dailės terapija, reikia mažiau skausmą malšinančių vaistų. Be to, susinormalizuoja jų arterinis kraujo spaudimas.

Refleksoterapiniai taškai

Galima plaukti pasroviui mėgaujantis savo begaliniu liūdesiu arba galima atlikti kelis paprastus pratimus, pavyzdžiui,  paspaudyti keletą aktyvių taškų...

• • Patrinkite ausis. Pradėkite nuo vadinamosios malonumo zonos, kuri yra prie pat ausies landos. Ausies masažas turi būti švelnus, lengvas, atliekamas glostomaisiais judesiais. Tai padės nusiraminti, atsipalaiduoti.
• • Paspaudykite taškus, esančius lūpų kampučiuose ir tašką virš viršutinės lūpos po nosimi.
• • Masažiniu voleliu intensyviai patrinkite delnus ir pėdas, taip pat rankų ir kojų pirštus. Tai padės pasijusti geriau, sužadins gyvenimo džiaugsmą.

Apie laimės maistą

Žinia, nuotaika labai priklauso ir nuo maisto produktų.

Angliavandeniai. Esant blogai nuotaikai, dažniausiai norisi saldumynų. Taip yra todėl, kad angliavandeniai labiausiai skatina išsiskirti endorfinus. Tačiau angliavandeniai gali būti dvejopi. Pirmieji greitai padidina gliukozės kiekį kraujyje, o kartu ir pagerina nuotaiką, tačiau lygiai taip pat greitai, po gero pusvalandžio, gliukozės kiekis sumažėja. Šių angliavandenių gauname iš saldumynų. Taip susidaro tarsi užburtas ratas. Antrieji gliukozės kiekį kraujyje didina pamažu. Tokių angliavandenių yra kruopose, makaronuose, pilnagrūdėje duonoje, krakmolo gausiose daržovėse. Jų poveikis išlieka ilgiau.

Baltymai. Baltyminis maistas (neriebi mėsa, žuvis, vištiena, riešutai) organizmui teikia energijos, todėl ilgiau galite intensyviai dirbti ir išlikti aktyvūs. Baltymai stimuliuoja ir protines galias, gerina atmintį.

Prieskoniai. Jie ne tik suteikia maistui naują skonį, bet ir sukuria emocinio pakilimo pojūtį, žvalina. O reikia jų tik vos vos: žiupsnelio aitriosios paprikos ar muskato riešuto, kelių  rozmarinų lapelių …

Mikroelementai. Kalcis, geležis, cinkas, selenas, jodas – organizmui būtini mikroelementai. Kad jų trūksta, liudija staigūs nuotaikų svyravimai. Kalcio gausite valgydami jūros kopūstus, pieno produktus, migdolus, sezamo sėklas, daug geležies yra špinatuose, žemuogėse, taip pat mėsoje. Cinko nepristigs, jei nepamiršite ryžių, grybų, ridikėlių. Jodo gausu jūros žuvyje, o seleno – svieste ir jūros gėrybėse.

Kokių produktų vengti?

Kavos. Puodelis iš ryto pažadins ir suaktyvins, tačiau jei kavos griebiatės kiekvieną kartą kaip dopingo, rizikuojate susigadinti nuotaiką. Pastebėta, kad dideli kavos mėgėjai labiau pasiduoda panikai, greičiau susinervina.

Konservų. Dažnai į valgiaraštį įtraukdama konservų bei pusfabrikačių  rizikuojate susigriebti chronišką nuovargį, tapti irzli ir nervinga. Taip yra todėl, kad šiuose produktuose daug dirbtinių medžiagų: dažiklių, skonio stabilizatorių, konservantų, kurie , kaip pastebėta, neigiamai veikia geros nuotaikos hormonų išsiskyrimą.

Alkoholio. Svaiginamieji gėrimai greičiau nei bet kas kitas išbalansuoja dvasinę pusiausvyrą. Jo suteiktas svaigios laimės pojūtis sparnus suteikia tik trumpam, o kai svaigulys išgaruoja, į blogų emocijų liūnas tik dar labiau pagilėja.

Saldumynų. Jie greitai pakelia nuotaiką, tačiau kai cukraus kiekis kraujyje sumažėja taip pat greitai ji ir sugenda.