Psichologas: „Jeigu norite susipykti su draugu, paskolinkite jam pinigų“
Vėluoja atlyginimas, o gal svarbiam pirkiniui arba automobilio remontui pritrūkote 100 ar daugiau eurų? Taip nutikus, mūsų akys pirmiausiai krypsta į artimuosius ar draugus.
„Paskolink, greitai atiduosiu“, „labai reikia, grąžinsiu kitą savaitę“ – tokie tradiciniai prašymai. Psichologai perspėja, kad pinigų skolinimas neretai tampa draugystės išbandymu.
Psichologai perspėja, kad pinigų skolinimas neretai tampa draugystės išbandymu.„Jeigu nori susipykti su draugu, paskolink jam pinigų“, – sako psichologas Marius Daugelavičius.
Kas daugiausiai skolinasi?
„Jeigu nori susipykti su draugu, paskolink jam pinigų“, – drąsiai sako psichologas Marius Daugelavičius.
Pasak psichologo, pinigų skolinimą, ypač tokį, kuris viršija 100 ar daugiau eurų, būtina įteisinti pas notarą. „Jeigu yra sutvarkyti visi formalumai – notariniai susitarimai, sutariamas užstatas, tada ir skolininkas atsakingiau žiūri į procesą. O jeigu sakoma „na, paskolink, tikrai atiduosiu“, o po to vėluojama ir vėluojama, tai tokie skolinimai dažnai baigiasi nutrauktomis draugystėmis“, – sako M. Daugelavičius.
Kaip rodo naujausi tyrimai, draugų finansinės pagalbos ne visada prisišauksi – beveik pusė lietuvių neturi paskolinti nė euro. Tuomet tenka rinktis kitus skolinimosi šaltinius.
TAIP PAT SKAITYKITE: Asociacijos „Lyderė“ steigėja: „Atotrūkis tarp vyrų ir moterų atlyginimų vis dar didėja “
Kokie asmenys dažniausiai pritrūksta pinigų ir kreipiasi į paskolas suteikiančias įmones? Per pirmąjį 2017 m. ketvirtį daugiausiai skolinosi 25–34 m. amžiaus žmonės, kurie sudarė 48 proc. paskolų gavėjų, rodo statistika, 28 proc. buvo jaunesni – 18–24 m. asmenys.
Per pirmąjį 2017 m. ketvirtį daugiausiai skolinosi 25–34 m. amžiaus žmonės, kurie sudarė 48 proc. paskolų gavėjų, rodo statistika.
Sausio–kovo mėnesiais 29 proc. paskolos gavėjų buvo iš Vilniaus, 16 proc. nurodė esantys iš Kauno, 8 proc. – iš Klaipėdos. Daugiau nei pusė (54 proc.) paskolos gavėjų mėnesinės pajamos sudaro nuo 500 iki 1 000 eurų.
Jeigu reikėtų apibūdinti bendrą pirmojo 2017 m. ketvirčio besiskolinančiojo portretą – tai būtų 25–34 m. vyras iš Vilniaus, kurios mėnesinės pajamos sudaro nuo 500 iki 1 000 eurų. Paskolos sumos yra labai įvairios – nuo 50 iki 4000 eurų. Vidutinė pirmojo šių metų ketvirčio paskolos suma 579 eurai.
Dilema: nesusipykti su draugu ar susigrąžinti pinigus
Psichologo M. Daugelavičiaus teigimu, net ir nedidelės pinigų sumos draugiškas paskolinimas be teisinių dokumentų gali baigtis kivirčais, ypač jei vėluojama skolą grąžinti.
„Jeigu vėluojama grąžinti skolą, draugui ar giminaičiui būtina apie tai priminti, nors tai ir kelia šiokį tokį spaudimą ir sukelia neigiamą reakciją. Paskolinusiam kyla dilema – ar geriau nesusipykti su draugu ir dar palaukti, ar susigrąžinti pinigus. Jeigu žmogus nenori grąžinti pasiskolintų pinigų – tai gali būti lemiamas išbandymas draugystei“, – sako M. Daugelavičius.
Jis juokauja, kad jokie psichologai nepadės, jeigu žmogus negali susitvarkyti su savo finansais.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip „išjungti“ tukimo geną?
Sekite naujienas ir mūsų „Facebook“ puslapyje!