Psichoterapeutė atskleidžia, kodėl moterys renkasi būti vienos

Psichoterapeutė Daiva Žukauskienė pastebi, kad vienatvę renkasi daugiau žmonių todėl, kad visa visuomenė atpratusi nuo gyvo bendravimo. „Socialiniuose tinkluose, darbo vietose bendrauti daug lengviau, nes nėra buitinių dalykų.

Taip išvengiama daugybės nesklandumų, kurie atsiranda, kai žmogų prisileidi labai arti. Itin glaudus ryšis reikalauja daugiau emocinio indėlio, laiko, pastangų. Esame nuo to atpratę, todėl daug moterų renkasi virtualų, o ne šeimos, buitinį partnerį, – kalba D. Žukauskienė. – Sunku prognozuoti, ar toks bendras atšalimas progresuos ir ateityje vis mažiau gebėsime palaikyti artimą ryšį. Vieni žmonės susivokia ir išeina iš socialinių tinklų, renkasi gyvas pramogas ir bendravimą, kiti virtualų bendravimą dar tik atranda ir visa galva į jį pasineria.“

Vienatvė turi privalumų

Palyginti neseniai į vienišą moterį buvo žiūrima su gailesčiu – neva jai labai nepasisekė, nes nesukūrė šeimos. Net ir labai sėkmingoms moterims buvo klijuojama senmergės etiketė. Dabar taip kalbėti apie netekėjusi moterį būtų visiškas netaktas. Vienos gyventi pasirinkusios moterys tikrai nekelia gailesčio, jos sėkmingai dirba, turiningai leidžia laisvalaikį ir yra visiškai patenkintos. Anot psichoterapeutės, galimybė rūpintis vien tik savimi yra vienas didžiausių vienatvės privalumų.

TAIP PAT SKAITYKITE Andrė Amiya Pabarčiūtė: „Kiekviena moteris – genijus“

„Vienišos moterys gali pabūti tik su savimi, prie nieko nereikia taikytis nei buityje, nei organizuojant laisvalaikį. Galima tenkinti tik savo poreikius, neturint sąžinės priekaištų, kad kažkam kitam tenka mažiau laiko, finansų ar dėmesio, – sako pašnekovė. – Laikas sau, vienatvė, pabuvimas su savimi, sąmoningai pasirinkta vienatvė yra mūsų psichinės sveikatos pagrindas. Nei triukšme, nei nuolat bendraudami su kitais, negalime susivokti, kas iš tiesų dedasi mūsų viduje. Reikia rimties ir ramybės, kurią suteikia vienatvė. Tuomet galime pamedituoti, pasvajoti, pasidaryti išvadas ar susikurti ateities planus. Kiekvienam žmogui tokia akimirka, akistata su pačiu savimi yra labai reikalinga.“

Šeimose gyvenančioms moterims suku rasti laiko sau. Iš prigimties esame linkusios duoti, todėl visą save išdaliname partneriui, vaikams, o pačios save pamirštame. Taip niekada neatsitinka vienišėms.

„Taip pat vienos gyvenančios moterys apsisaugo nuo galybės nemalonių emocijų. Net jei turi artimą žmogų, su kuriuo bendrauja virtualiai, per atstumą, ar bent jau gyvena atskirai, šitie santykiai negali sukelti tokių stiprių emocijų, kaip gyvas, nuolat šalia esantis žmogus, – aiškina specialistė. – Žinoma, ilgainiui gali būti prarandamas gebėjimas artimai bendrauti. Jau dabar nemažai žmonių nebemoka pasakyti gyvo sakinio ar paspausti rankos, nes viską daug lengviau galima padaryti trumposiomis žinutėmis ar socialiniame tinkle.“

Geriau jokio partnerio nei blogas

Gana dažnai pasitaiko, kad moteris vienatvę pasirenka po nenusisekusių santykių. „Galima sakyti, kad trečią kartą ant to paties grėblio lipti nesinori. Kalbant rimčiau, jei gyvenimas du kartus davė pamokas ir mes jų neišmokome, tai kartais patogiau tos pamokos išvis nesimokyti.

DAUGIAU SKAITYKITE Knygos „Dukra“ autorė: „Manęs klausė, kodėl viešai skalbiu šeimos marškinius“

Po skyrybų vėl kurti naujos šeimos nenorime ir todėl, kad moterys, gyvendamos šeimoje, užsikrauna labai daug atsakomybės – dirba, rūpinasi namais, vaikais, neretai ir vyru. Kas dukart patraukęs tokį vežimą, vėl norės jį traukti, – svarsto D. Žukauskienė. – Tiesą sakant, lietuviai vyrai nėra patys tinkamiausi partneriai šeimai. Jie dažniausiai išlepinti, retas, kuris prisiima atsakomybę už šeimą – išlaiko, rūpinasi vaikais ir buitimi. Visuomenė užsiaugino labai silpną vyrų kartą. Pačios moterys, mūsų mamų karta juos pernelyg saugojo nuo pasaulio, pernelyg lepino ir gyrė. Dabar jie ieško gražiausių, protingiausių, gerai uždirbančių, skaniai gaminančių ir dar daugybe puikių savybių pasižyminčių moterų, kad galėtų lengvai gyventi. Nenuostabu, kad nemažai lietuvaičių išteka už kitataučių vyrų, nes jie kitaip vertina moteris ir sugeba joms daugiau pasiūlyti. Tikrai neretas atvejis, kai moteris pasirenka geriau gyventi viena, nei turėti vyrą kaip naštą.“

Laisvė ir atsakomybė

Daugeliui vieniša moteris asocijuojasi su laisva moterimi – ji daro, ką nori ir kada nori. „Žinoma, laisvė vilioja kiekvieną, ypač tuos, kurie yra gana apriboti įsipareigojimų partneriui ir vaikams. Tačiau nepamirškime, kad vienišam žmogui su laisve priimti sprendimus tenka ir visa atsakomybė už savo gyvenimą. Kai turi partnerį, atsakomybę už bendrą gerovę gali dalytis pusiau. Kai esi vienas, visa atsakomybės gula tau ant pečių. Niekas už tave neparneš pinigų, nepagamins valgyti, nesutvarkys namų, nesumokės mokesčių, nepakeis automobilio padangų ir t.t. Susidoroti su laisvės dovana ir prievole nėra taip paprasta, būtent todėl vienatvę renkasi ganėtinai stiprūs žmonės“, – pastebi D. Žukauskienė.

Viena vertus, moterys ima abejoti, ar joms reikalingas vyras, jei viską gali pasidaryti pačios. Kita vertus, vyrai prisibijo tokių nepriklausomų moterų, nes nežino, kaip joms asistuoti, kuo padėti, kaip būti naudingiems.

Moteriškumas – tai ne tik motinystė

Priimta manyti, kad tikroji moteriškumo išraiška – motinystė, todėl į moteris, savo noru neturinčias vaikų neretai žiūrima kritiškai. Iš tiesų skirtingų moterų poreikis tapti mamomis gali net labai skirtis. Vienoms neturėti vaikų būna skausminga, todėl moterys, kurios gyvena vienos, kartais nuoširdžiai tampa gerosiomis giminės tetomis – visuomet gerai nusiteikusios dosnios, svetingos, skaniausiai gaminančios ir visuomet mielai leidžiančios laiką su kitų giminaičių atžalomis.

Kitos moterys jaučiasi moteriškos, nepaisydamos vyraujančios nuomonės, kad moteriška tampama būnant greta vyro, gimdant vaikus. Moteriškumą ji supranta, kaip savo kūno ir dvasios puoselėjimą – medituoja, sportuoja, mėgaujasi grožio procedūromis.

25 proc. moterų yra vienos, nes jų lūkesčiai vyrų ir santykių atžvilgiu per dideli; 21 proc. turi skausmingos patirties praeityje, todėl vengia santykių ir tik 2 proc. yra karjeristės.

Noras rūpintis ir globoti gali būti išreikštas ir kitaip, nei gimdant ir auginant vaikus. Jos lanko vienišus senelius, rūpinasi benamiai gyvūnėliais ir kt.

Dar vienas būdas skleistis moteriškumui – kūryba. Moterys, kurios dirba kūrybinį darbą ar kuria laisvalaikiu, jaučia kur kas didesnį pasitenkinimą gyvenimu.

Tikrosios priežastys

Nemaža dalis moterų vienišos ne todėl, kad vieną gražų rytą atsikėlusios nusprendė, kad taip gyvens – taip tiesiog susiklostė. Beje, bene didžiausias mitas, kad vienišomis moterys tampa todėl, kad pernelyg susikoncentruoja į karjerą ar nekenčia vyrų. Niekam ne paslaptis, kad moterys puikiai geba vienu laiku atlikti daugybę veiksmų, tada dalyti dėmesį darbui ir šeimai tikrai nebūtų pati sudėtingiausia užduotis.

Tai kokios gi dažniausios vienatvės priežastys? Portalo aširpsichologija.lt apklausos duomenimis 25 proc. moterų yra vienos, nes jų lūkesčiai vyrų ir santykių atžvilgiu per dideli; 23 proc. puikiai realizuoja savo moterišką prigimtį ir kitose gyvenimo srityse; 21 proc. turi skausmingos patirties praeityje, todėl vengia santykių; 20 proc. yra sunkaus charakterio, todėl negali susirasti ilgalaikio gyvenimo partnerio; 5 proc. bijo santykių, įsipareigojimų, meilės; 3 proc. laisvė svarbiau už šeimą ir įsipareigojimus; 2 proc. yra karjeristės ir tiek pat laiko vyrus prastesniais už save.

Bėgti nuo savęs nereikia

Moterys, kurios nebeįsivaizduoja savo gyvenimo su partneriu šeimoje turi atsvarą – moteris, kurios bijo likti vienos ir visais būdais stengiasi išlaikyti partnerį šalia.

„Tai savotiškas bėgimas nuo savęs. Būti vienam su pačiu savimi gana sudėtinga. Būna, kad pamatai, jog turinys ganėtinai tuštokas, pats sau esi neįdomus ir tik aplinka ar kiti žmonės duoda tau didesnę vertę. Likti vienam su savo tuštuma gana skaudus dalykas, todėl žmonės renkasi, šurmulį, bendravimą. Iš tiesų vienatvės bijoti nereikia, nes vidinę tuštumą galima užpildyti, patobulėti.

TAIP PAT SKAITYKITE Kinų medicinos mokytoja: „Rūpindamiesi kitais būsite sveikesni“

Reikia apsižvalgyti aplinkui, prisiminti vaikystę, ko norėjome, apie ką svajojome, gal neišpildėme kokių lūkesčių – niekada nėra vėlu pradėti kažką daryti dėl savęs, – sako psichoterapeutė. – Turime penkis pojūčius, kurie informuoja mus apie supantį pasaulį. Vieną dieną galime pamatyti kažką naujo, išgirsti kažką naujo, paragauti, paliesti – taip galime pakelti savo vertę. Pasaulis labai margas ir turtingas – knygos, kinas, teatras, muzika – tik reikia žengti žingsnelį į priekį.“