Rūta Lukoševičiūtė vienu dalyku, kurio išmokė dukrą, jau tikrai gali didžiuotis

Prieš dešimtmetį vykusios pasaulinio masto paplūdimių valymo iniciatyvos metu išryškėjo, kad didžiąją dalį pasaulyje išmetamų šiukšlių sudaro būtent vaikučių naudojami daiktai. Iniciatyvos metu savanoriai iš viso pasaulio vien valomuose paplūdimiuose surinko daugiau nei 31 toną išmestų žaislų ir daugiau nei 15 tonų vienkartinių sauskelnių!

Nuo vasario 1 d. Lietuvoje pradeda veikti naujoji užstato sistema.

Dažnuose namuose mažiausieji šeimos nariai yra didžiausi vartotojai, o kartu – ir daugiausiai šiukšlių išmetantys namų gyventojai. Nuo pat gimimo vaikų gyvenimas neatsiejamas nuo sauskelnių, mišinukų, o vėliau – saldainių ir sausainių, sulčių bei kitų gaiviųjų gėrimų, žaislų. Visi vaikų kasdienybei svarbūs produktai ir daiktai namus pasiekia supakuoti į vienkartines pakuotes. Ar susimąstėte, kiek per praėjusias šventes po vaikučių išpakuotų dovanų likusio dovanų popieriaus ir pakavimo dėžučių atsidūrė jūsų šiukšliadėžėse?  

Apie atsakingo požiūrio į aplinkos saugojimą svarbą kiekvienuose namuose ir tai, kaip atsakingai auginti mažuosius, pasakoja televizijos laidų vedėja, renginių organizatorė ir 6-erių metukų Lėjos mama Rūta Lukoševičiūtė.

– Kokią reikšmę auginant dukrelę Jums turi ekologiniai procesai, natūralumas, aplinkos tarša, rūšiavimas?

– Ekologija ir aplinkos tarša susidomėjau jau seniai, dar prieš gimstant dukrelei. Šia tema kūriau siužetą televizijai ir po interviu, kurį ėmiau iš vienos Vilniaus gyventojos, labai susimąsčiau. Ji jau keletą metų rūšiavo atliekas ir paprasčiausiu klausimu mane „nuginklavo“:  „Ar bent įsivaizduojate, per kiek laiko žemėje suyra plastikas?“, – paklausė ji.

Štai tada pradėjau aktyviai domėtis atliekų buityje klausimais.

– Dažnai vaikai po savęs palieka daug įvairaus pobūdžio šiukšlių, pradedant saldainių popierėliais, baigiant žaislų pakuotėmis. Ar Jūs mokote savo dukrą rūšiuoti?

– Aš savo dukrai esu gyvas rūšiavimo pavyzdys. Kartu važiavome į vieną parduotuvę ieškoti rūšiavimo konteinerių, kurie neužimtų daug vietos ir tiktų prie virtuvės interjero. Dabar, laikydama rankoje šiukšlę, dukrytė visuomet pasitikslina: „Kur mesti? Ar į kibirą, ar į rūšiavimo konteinerį? Į pirmą, ar antrą?”.

Dabar, laikydama rankoje šiukšlę, dukrytė visuomet pasitikslina: „Kur mesti? Ar į kibirą, ar į rūšiavimo konteinerį? Į pirmą, ar antrą?”.

Be to, darželis, kurį lanko mano dukra, taip pat aktyvus aplinkos saugotojas. Tad net jei namuose tokios praktikos netaikytume, tikiu, kad vis tiek tektų pradėti rūšiuoti. Vaikas žinias parsineštų namo ir nebebūtų kur trauktis, kaip tik klausyti mažo protingo žmogaus.

– Kaip manote, ar vaikai apie rūšiavimo svarbą turi būti mokomi nuo mažų dienų? Kas turėtų vaikams tai įdiegti? Darželis, mokykla, tėvai?

– Vaikai apie rūšiavimą ir jo svarbą turi žinoti nuo mažų dienų. Dažnai kalbamės, kodėl, pavyzdžiui, sunešiotus drabužius reikia mesti į tam skirtus konteinerius. Parduotuvėje radusi drabužius, ant kurių yra užrašas, kad jie pagaminti iš perdirbtos tekstilės, visuomet parodau savo dukrai, o jei yra reikalas – ir įsigyju.

Parduotuvėje radusi drabužius ant kurių yra užrašas, kad jie pagaminti iš perdirbtos tekstilės, visuomet parodau savo dukrai, o jei yra reikalas – ir įsigyju.

Taip pat ir su perdirbtu plastiku bei popieriumi. Žemės ištekliai nėra neišsenkantys – ir mano šešiametė dukra gerai tai žino.

– Nuo vasario 1 d. Lietuvoje pradeda veikti naujoji užstato sistema. Grąžinę vienkartines metalines, stiklines ir plastikinės gėrimų pakuotes, atgausime 10 centų užstatą. Ar tai paskatins lietuvius aktyviau rūšiuoti ir grąžinti gėrimų pakuotes perdirbimui?

– Žinoma, kad taip! Aš, tiesą sakant, laukiau šios sistemos įdiegimo. Tikiu, kad vasarą mūsų šalis taps tikrai gražesnė: niekam nebekils ranka prie ežero pakrantės palikti alaus skardinių, ar kitų gėrimų pakuočių. Manau, kad po šios užstato sistemos įdiegimo, tikrai gyvensime gražiau, šviesiau ir prisidėsime prie žemiškųjų išteklių taupymo.