Rūta Vainienė: Apie „sėkmės paukštę“

Rūta Vainienė / Redos Mickevičiūtės nuotr.
Rūta Vainienė / Redos Mickevičiūtės nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
2017-10-13 21:05
AA

Sėkmės paukštę žmonės nori ne tik pagauti, bet ir gerai ištyrinėti, įminti verslumo bei sėkmės mįslę. Kam sekasi dažniau, kokios yra sėkmės lydimų žmonių charakterio savybės, kokie jų įpročiai ir apskritai verslumas yra įgimtas ar išsiugdytas dalykas – šie klausimai gula ant mokslininkų, tyrėjų ar tiesiog stebėtojų stalo. Jų padarytų atradimų, dėsningumų bei pastebėjimų kolekcija jau yra gausi.

Štai nustatyta, kad veiklūs bei sėkmingi žmonės dažniau yra vyturiai nei pelėdos. Maža to, jie ne tik keliasi anksti, bet ir gulasi vėlokai, taigi miega tikrai mažiau nei rekomenduojamas 7–8 valandas. Mokslininkų atlikti tyrimai įrodė, kad anksti besikeliantys žmonės yra produktyvesni nei tie, kurie dieną pradeda vėlai. Antai kosmetikos kompanijos „Mary Kay“ įkūrėja Mary Kay Ash norinčias padaryti karjerą jos kompanijoje konsultantes pakvietė įstoti į Septintos valandos klubą. Ankstyvą laiką, kai dar miega šeima, vaikai, o ir dauguma klientų, ji patarė skirti dienos planui apmąstyti ir susidaryti, laiškams rašyti, susitikimams pasirengti. Vyturė buvo ir Margaret Thatcher: ji apskritai garsėjo tuo, kad galėjo miegoti vos keturias valandas ir jai tiek būdavo gana. Anksti besikeliančių žinomų žmonių sąrašas ilgas: „Starbucks“ direktorius Howardas Schultzas, „Virgin“ įkūrėjas Richardas Bransonas ir daug kitų. Ką ten pasaulio turtuoliai – dažnas įmonės savininkas ar direktorius darbe pasirodo pirmas, o jei ir nepirmas, tai jau po teniso treniruotės su potencialiu partneriu.

Geriausi sėkmės draugai, partneriai ir palydovai – optimizmas, geras ūpas ir pozityvus požiūris.

Nustatyta, kad geriausi sėkmės draugai, partneriai ir palydovai – optimizmas, geras ūpas ir pozityvus požiūris. Natūralu: norėdamas, kad sektųsi, turi ir pats tikėti tuo, ką darai, ir kitus įtikinti. Kažin ar paniurėlis, viskuo abejojantis ir nuolat nepatenkintas žmogus galėtų pretenduoti į sėkmę. Tai ypač pasakytina apie pardavėjus – tyrimai rodo, kad būtent optimistai renkasi šią veiklą. Verslas neįsivaizduojamas be pardavimo, pardavimas yra jo šerdis, tad optimistas turi žymiai daugiau šansų parduoti.

Šitai lyg ir nestebina, bet dar nustatyta, kad optimistai kitaip jaučia laiką. Atliktų tyrimų duomenimis, jiems jis atrodo ilgesnis, nei žymi laikrodis. Viena minutė jiems lygi ne 60, o net 77 sekundėms! Suprantama, jie nori visas jas produktyviai išnaudoti, todėl prisiplanuoja daug daugiau, nei gali suspėti. Ir tada nuolat vėluoja. Bet net ir vėluodami, kas normaliai asocijuojasi su stresu, jie streso patiria mažiau, nes jų santykis su aplinka pozityvus. Apie tokius sakoma: ant jų nė pykti negali...

Tačiau ne visų tyrimų rezultatai tokie šviesūs. Net keli tyrimai patvirtino, kad vadovaujamas pozicijas įmonėse užimantys sėkmingi žmonės kone du kartus dažniau serga depresija arba patiria ilgalaikio liūdesio epizodų. Analogiškas išvadas pateikia ir vadovaujamas pozicijas užimančių moterų tyrimas. Psichiatras M. Freemanas nagrinėjo verslumo bei depresijos santykį ir nustatė, kad charakterio savybės, kurios būdingos versliems žmonėms: kūrybiškumas, atvirumas, komunikabilumas, drąsa rizikuoti, taip pat yra būdingesnės asmenims, linkusiems į depresiją, bipolinį bei dėmesio deficito sutrikimus, į kvaišalus. Ne per seniausiai savo straipsnyje apie depresiją ir Silikono slėnį jis atskleidė išsiaiškinęs, kad beveik pusė jo tyrinėtų verslininkų išgyveno depresijos epizodų kuriame nors savo gyvenimo etape.

Kas gi lemia tokius neįkvepiančius skaičius? Versle daugumą išsekina arši konkurencija ir itin intensyvus darbas 24/7. Vyturys darbštuolis tiesiog pervargsta. Jei sėkmė staigi ir didelė, jos ištikti žmonės išgyvena atskirtį su tuo, kas jie buvo ligi tol – su savo draugais, artimaisiais, giminėmis. Jei sekasi nuo pat pradžių ir nuolat – sunku įveikti epizodus, kai ateina juoda diena, o skirtingo tamsumo ji neaplenkia nė vieno.

Tam tikros profesijos, pavyzdžiui, finansų makleriai ar IT, vartoja jaunimą, o jis pažeidus, ir jį išsunkia. Ir dar sėkmės viršūnes pasiekusius apima beprasmybės jausmas: o kas toliau, jei statusas bei pinigai nesuteikia jausmo, kad tai ir yra tai, ko taip atkakliai buvo siekta.

Visgi kad ir kokius rezultatus pateiktų sėkmės lydimų žmonių tyrimai, tai yra tik svarbios detalės, o iš esmės svarbi visuma. Juk gerai pažiūrėjus tai tik šalutiniai reiškiniai – nei jie lemia sėkmę, nei sėkmė lemia juos. Negana anksti keltis, negana vien švęsti gyvenimo šventę, nėra ko didžiuotis, jei vėluoji, ir nebūtina dirbti 24/7 ir užsidirbti ligos kortelę. Kiekviena sėkmė pernelyg individuali ir skirtinga, kad pasiduotų griežtiems apibendrinimams.