„Saldi“ liga, apkartinanti gyvenimą: kaip pažinti cukrinį diabetą ir su juo gyventi?

Pagal paplitimą cukrinis diabetas užimą trečią vietą po širdies – kraujagyslių, bei onkologinių ligų. Yra du šios ligos tipai – pirmasis ir antrasis. Ligos klinikinė išraiška patiriama staiga, ypač pirmojo diabeto tipo atveju, tačiau priešligės periodas abiejų susirgimų atveju yra labai ilgas.

Apie ligos priežastis ir galimybes ją kontroliuoti kalba medicinos mokslų daktaras Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos skyriaus vedėjas, gydytojas endokrinologas Saulius Grigonis.

Žmonių, sergančių cukriniu diabetu, kasmet sparčiai daugėja. Statistikos duomenimis, pasaulyje yra maždaug apie 240 milijonų žmonių, kuriems diagnozuota ši liga. Lietuvoje šia endokrinine liga serga apie 40 tūkst. žmonių, tačiau yra nemažai ir tokių, kurie nežino sergą.

Skiriami du diabeto tipai. Tai iš esmės skirtingos ligos, jų vystymosi mechanizmai kardinaliai skiriasi. Tačiau abiejų šių ligų išraiška yra labai panaši. Abu diabeto tipai yra paveldimi.

Specialūs tyrimai padeda anksti aptikti ligą

Tačiau yra priežasčių, dėl kurių cukriniu diabetu gali susirgti sveikas žmogus, kuomet organizmas nustoja gaminti insuliną, pvz., susirgus kasos uždegimu, esant kasos cistai, patyrus kasos traumą, vystantis piktybiniam kasos procesui. 

„Pirmojo tipo cukrinio diabeto esmė yra genetinis-autoimuninis procesas. Paveldėti patologiniai genai puola kasą, konkrečiai –  beta ląsteles, gaminančias insuliną, ir joms ilgainiui pakenkia. Su cukrinio diabeto simptomais negimstama. Reikia kelių, o kartais ir daugiau metų, kol liga pasireiškia. Ligos eiga – lėtas autoimuninis procesas, –  sako endokrinologas. –  Vieni ja suserga vaikystėje, kiti vėliau. Pirmojo tipo cukriniu diabetu susergama iki 40-ies metų.“

Anot specialisto, pirmojo tipo cukrinį diabetą galima diagnozuoti labai anksti. Jeigu šeimoje yra sirgusių šia liga, vaikams galima atlikti specialius tyrimus. Rizikos veiksnius organizme įmanoma aptikti labai anksti ir pradėti profilaktinį gydymą. Taip ligos galima išvengti, nors tai nutinka labai retai, arba ją atitolinti ir palengvinti.

Patyrusio mediko žodžiais, liga pasireiškia dėl papildomo –  endogeninio arba egzogeninio faktoriaus: streso, pervargimo, susirgus kita liga, patyrus psichinę traumą. Kartais cukrinis diabetas atsiranda persirgus gripu.

Cukrinio diabeto požymiai

Pirmojo tipo cukriniu diabetu teserga apie 10 proc. visų sergančiųjų šia liga. Šio tipo išraiška būna labai audringa. Žmogus daug šlapinasi, vargina didžiulis troškulys, per dieną išgeriama virš trijų litrų vandens. Kamuoja nuovargis, organizmas silpsta, nes kartu su šlapimu prarandama labai daug elektrolitų: kalio, magnio, natrio, chlorido, kalcio. 

„Insulinas yra anabolinis hormonas, skatinantis teigiamą organizmo veiklą, garantuojantis medžiagų apykaitos procesus –  metabolizmą. Jeigu insulino trūksta, organizmas tarsi griūva, akivaizdžiai mažėja kūno masė, tirpsta riebalų, mažėja baltymų kiekis, atrofuojasi raumenys, –  sako specialistas. –  Vykstant organizmą ardantiems biocheminiams procesams, vargina pykinimas, vėmimas. Tuomet prarandama dar daugiau skysčių, vystosi sąmonės slopinimo sindromai –  silpnumas, mieguistumas.

Jeigu laiku nesusigriebama, žmogų ištinka komos būklė. Nesikreipus medikų pagalbos, nediagnozavus ligos ir laiku nesuteikus medicinos pagalbos, toks žmogus gali mirti. Liga progresuoja labai greitai, kartais pakanka kelių dienų, kad išsivystytų negrįžtami procesai“.

Taip pat skaitykite: Kodėl svarbu kontroliuoti cukraus kiekį

Pasak endokrinologo, laimė, kad jau dabar yra pažangių cukrinio diabeto diagnostikos metodų rizikos grupei nustatyti. Deja, šis susirgimas nėra pagydomas, tačiau atstačius ir tiksliai sureguliavus įšvirkščiamo insulino kiekį, ligą galima labai gerai kontroliuoti ir gyventi visavertį gyvenimą.

„Paslaptingasis“ diabeto tipas

Sergantiems antrojo tipo cukriniu diabetu, skirtingai negu pirmojo, insulino organizme yra per daug. Tam tikri mechanizmai lemia, kad insulinas blogai atlieka arba visai neatlieka savo funkcijos. 

Antrojo tipo cukrinis diabetas yra stipriai nulemtas genetiškai. Jeigu kas nors iš šeimos narių sirgo šia liga, tikimybė ją paveldėti yra labai didelė. Kita vertus, genetinių sąsajų tarp pirmojo ir antrojo cukrinio diabeto tipų nėra.

Antrojo tipo cukrinio diabeto vystymąsi lemia poligenai –  tam tikri daugelio genų sutrikimai. Pirmojo tipo atveju patologinių genų yra nedaug, jie lemia ydingą imuninės sistemos veiklą. 

Sergantiems antrojo tipo cukriniu diabetu, skirtingai negu pirmojo, insulino organizme yra per daug. Tam tikri mechanizmai lemia, kad insulinas blogai atlieka arba visai neatlieka savo funkcijos. Insulinas ne laiku sekretuojamas, nepavalgius gliukozės kiekis padidėja, vėliau jis nepakankamai veikia. Šis diabetas negydomas insulinu, kaip tai daroma pirmojo tipo atveju. Skiriami cheminiai vaistai, kurie gerina insulino veikimą audiniuose, ypač riebaliniuose, bei kepenyse, mažina rezistenciją insulinui.

„Antrojo tipo cukrinis diebetas labai paslaptingas, nejaučiamasis jo periodas yra labai ilgas, besimptomis. Žmogus ilgai juo serga, kol sužino, kad tikrai turi šią ligą. Apmaudu, kai serga tėvas ar mama, o vaikai, net ir patys sulaukę tėvų amžiaus, nė nekreipia dėmesio į tai. Tik pažvelgus į tokį pacientą –  į akis krenta antsvoris –  gali pastebėti jį esant rizikos grupėje.

Tam tikri požymiai perspėja apie ligą. Tai padidėjęs troškulys, padažnėjęs šlapinimasis. Bėda ta, kad dažniau serga vyresni žmonės, todėl kai kurių su amžiumi susijusių ligų simptomai yra panašūs. Pavyzdžiui, su amžiumi vyrams išveši prostata, jie linkę dažniau šlapintis. Jie nė neįtaria, kad tai galėtų būti ir cukrinio diabeto pradžia. Moterims dėl hormonų disbalanso, po gimdymų, dėl gimdos kaklelio pokyčių taip pat padidėja poreikis dažniau šlapintis, tačiau tai gali byloti ir kitką“, –  sako endokrinologas. 

Didžiausias priešas –  nutukimas

Taip pat gali varginti odos sausumas, blogiau gyti žaizdos. Tai požymiai, bylojantys apie sutrikusią insulino veiklą. Susirgus kita liga, kaip antai plaučių uždegimu ar patyrus infarktą ligonis patenka į ligoninę, kur atlikus elementarius kraujo tyrimus paaiškėja, kad jis serga cukriniu diabetu.

Per didelis gliukozės kiekis kraujyje reiškia, kad žmogus ne tik serga, bet patvirtina ir tai, kad liga diagnozuota per vėlai.

„Apmaudu, kad žmonės nesidomi savo sveikata, jos nesaugo, uždelsia, o tada jau mums, gydytojams, tenka gydyti komplikacijas. Pasitaiko tokių pacientų, kurių sveikatos būklė sukelia didžiulę neviltį“, –  apgailestauja specialistas. –  Tačiau bene svarbiausias rodiklis, leidžiantis įtarti esant cukrinį diabetą, akivaizdus kūno masės didėjimas: augantis svoris „užsuka“ ligos mechanizmą.

Didėjant kūno masei, suriebėja kepenys, insulinas veikia blogiau ir šiame organe, ir riebaliniame audinyje, o tai –  tiesus kelias į diabetą. Žinant riziką susirgti šia liga, labai svarbu kontroliuoti kūno masę nuo pat jaunystės“. 

Rizikos veiksnių yra ir daugiau. Tai arterinė hipertenzija, aterosklerozė, senyvas amžius, menkas fizinis aktyvumas, „smūginis“ maitinimasis. Pastaruoju būdu, besimaitinantis žmogus prisivalgo vakare, daug vienu kartu, organizmas priverstas išskirti labai daug insulino. Tai didžiulis stresas visiems organams, kurie ilgainiui ima „streikuoti“. O jeigu yra genetinis polinkis, susergama cukriniu diabetu.

Išmokus gyventi su liga, jos galima nė nejausti

Pirmasis uždavinys, susirgus cukriniu diabetu, yra pakeisti gyvenimo būdą ir mitybą. Dažnai pacientai nežino, ką daryti, todėl gydytojas endokrinologas siunčia ligonius į specialią mokyklą, kurioje jie mokomi, kaip gyventi su liga. 

Taip pat skaitykite: 7 sveikatos mitai, kuriais vis dar tikima

„Kadangi cukrinis diabetas yra liga visam gyvenimui, pacientas pats turi domėtis, kaip ją kontroliuoti. Kuo nuodugniau jis išstudijuos šią ligą, tuo efektyvesnis bus gydymas. Gydant ligoninėje, pasiekiamas 80–90 proc. gydymo efektas. Tačiau tęsiant gydymą namuose, labai daug kas priklauso nuo paties paciento“, –  patirtimi dalijasi med. m. dr. S. Grigonis.

Kadangi cukrinis diabetas yra liga visam gyvenimui, pacientas pats turi domėtis, kaip ją kontroliuoti. Kuo nuodugniau jis išstudijuos šią ligą, tuo efektyvesnis bus gydymas.

Specialistas yra įsitikinęs, jeigu pacientai atsakingai vertina situaciją, yra imlūs gydytojų patarimams, jeigu jie nori, jie puikiai išmoksta taisykles, kurių reikia laikytis, norint kontroliuoti ligą. 

„O norėti reikia, nes kitaip iškils daugybė problemų. Teisingai gydomas diabetas yra praktiškai nejaučiama liga. Kol liga kontroliuojama, nesivysto lėtinės komplikacijos. Tokie pacientai žino, kad vartodami vaistus, ribodami maistą, paisydami darbo ir poilsio režimo, jie jausis gerai. Jie taip ir jaučiasi.

Aišku, atsainus požiūris į savo sveikatą, aukštas gliukozės, riebalų kiekis kraujyje, skatina lėtines cukrinio diabeto komplikacijas, kurios pasireiškia labai greitai. Tokie ligoniai skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, galūnių tinimu, tirpimu, skausmais, virškinamojo trakto sutrikimais. Šios komplikacijos pradeda ryškėti praėjus dvejiems–trejiems metams blogai gydant ligą“, – tikina gydytojas.

Labiausiai nukenčia kraujagyslės

Specifinės pirmojo cukrinio diabeto tipo komplikacijos tai mikroangiopatijos – smulkiųjų kraujagyslių pakenkimas. Pakenkiamos viso organizmo smulkiosios kraujagyslės. Tačiau pirmiausia sutrikimai pajuntami veikliausiuose, patį „stipriausią“ darbą atliekančiuose organuose.

Tai yra akys, inkstai, virškinamasis traktas, nervų sistema. Antrajam diabeto tipui daugiau būdingos makroangiopatijos –  stambiųjų kraujagyslių pakenkimas. Sutrikus medžiagų apykaitai, pakitus riebalų, baltymų, angliavandenių, vandens, elektrolitų ir dar hormonų veiklai, ima vystytis aterosklerozė.

Labai dažnai antrojo tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau esant aterosklerozei. Tokiems pacientams nustatoma širdies vainikinių kraujagyslių liga, buvę infarktai, labai aukštas kraujospūdis. Cukrinis diabetas pagreitina šių ligų progresavimą, kurios savo ruožtu skatina ir komplikuoja diabetą. Būtina išmokti valgyti, pradėti judėti ir reguliariai tikrintis cukraus kiekį kraujyje.

Ilgametę patirtį turinčio endokrinologo žodžiais, tarp jo pacientų yra nemažai žmonių, kurie cukriniu diabetu serga 25–30 metų, bet jie jaučiasi gerai, komplikacijos nežymios, nesunkiai kontroliuojamos. Specialistas įsitikinęs, kad pirmojo tipo cukrinį diabetą gydyti yra paprasčiau. Tereikia išmokti gerai dozuoti insuliną ir sureguliuoti mitybą.

Tuo tarpu antrojo tipo diabeto tipas reikalauja didelės gydytojo kvalifikacijos. Yra daug vaistų grupių, todėl reikia tiksliai nustatyti, kuri yra tinkamiausia, kokie galimi medikamentų derinimo bei jų keitimo variantai.

„Gydant antrojo tipo cukriniu diabetu sergantį pacientą, pirmiausia išsiaiškiname, ar jis teisingai gydomas teoriškai. Jeigu rezultatai negerėja, ieškome priežasčių. Dažniausiai paaiškėja, kad pacientai nesilaiko jiems skirtų nurodymų, valgo nesaikingai, piktnaudžiauja alkoholiu. Nepakeitus mitybos radikaliai, gero gydymo efekto nebus. Taip pat būtina užsiimti fizine veikla ir nuolat tikrintis cukraus kiekį kraujyje“, –  tvirtina S. Grigonis. 

Savikontrolė padės ir pacientui, ir gydytojui

Nauji klinikiniai tyrimai rodo, kad savarankiškai, reguliariai atliekami intensyvūs, struktūrizuoti gliukozės kiekio kraujyje (GKK) matavimai pacientams padės surinkti pakankamai duomenų apie gliukozės kitimą tam tikrais periodais. Šie tyrimai palengvins ir padės gydytojams tiksliau ir efektyviau gydyti sergančiuosius.

„Būtina įvertinti glikemiją ryte nevalgius, glikemiją prieš ir po valgio, nustatyti glikemijos svyravimus paros bėgyje, identifikuoti hipoglikemijos ir hiperglikemijos epizodus. Tokia išsami informacija palengvina gydymo parinkimą ar koregavimą, padeda kontroliuoti cukrinio diabeto eigą ir užkirsti kelią vėlyvosioms diabeto komplikacijoms“, – savikontrolės efektyvumu gydant cukrinį diabetą neabejoja endokrinologas.

Šaltinis – sveikas.lt