Šalies darželinukai: Lietuvoje auga kiviai, o citrinos – saldesnės nei braškės

Vaikai  / Renginio organizatorių nuotr.
Vaikai / Renginio organizatorių nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
A
A

Lietuvoje auga ananasai ir kiviai, obuoliai prinoksta tik pavasarį, o citrinose yra daugiau cukraus nei braškėse – tuo yra įsitikinusi nemaža dalis 5–6 metų amžiaus vaikų viename bendrą šalies situaciją atspindinčių sostinės darželių.

Mažųjų žinių apie vaisius ir daržoves spragas atskleidė prekybos tinklo IKI iniciatyva atliktas darželinukų žinių patikrinimas, kuris yra dalis platesnės socialinės iniciatyvos, skirtos šviesti vaikus apie sveiką mitybą.

Vilniaus vaikų lopšelio-darželio „Smalsučiai“ ikimokyklinio ugdymo pedagogams atlikus vaikų žinių patikrinimą paaiškėjo, kad daugiau nei pusė (56 proc.) iš 71 5–6 metų amžiaus šio darželio auklėtinių klaidingai mano, kad Lietuvoje auga kiviai, 45 proc. tą patį galvoja apie ananasus. Kas antras apklausoje dalyvavęs mažametis yra įsitikinęs, kad obuoliai prinoksta tik pavasarį. Be to, daugiau nei ketvirtadalis (28 proc.) darželinukų mano, kad citrinose yra daugiau cukraus nei braškėse, o 14 proc. nežino, kad būna ir geltonų pomidorų.

„Reikia pasidžiaugti, kad absoliučiai visi žinių patikrinime dalyvavę vaikai žino apie maisto higieną ir teisingai atsakė, kad prieš valgant vaisius ir daržoves reikia nuplauti. Vis tik bendras suvokimas apie vaisius ir daržoves bei jų kilmę, kaip ir nujautėme, nėra pakankamas“, – sako mažmeninės prekybos tinklą IKI valdančios bendrovės „Palink“ generalinis direktorius Gerard Rog.

Anot G. Rog, nors su paprastesniais faktais – pavyzdžiui, kad bulvės neauga ant medžių – vaikai susitvarkė lengvai, tačiau pasitaikė nežinančių, kad Lietuvoje auga braškės, ar kad kriaušės nenoksta po žeme. Toks nežinojimas, prekybos tinklo atstovės teigimu, nėra atsitiktinis – jis atspindi tendenciją, kad vaikai su natūralia aplinka, kurioje auga vaisiai ir daržovės, susiduria vis rečiau, gauna mažiau progų betarpiškai susipažinti su gamtos gėrybėmis, pamatyti ir patirti jų auginimo procesą iš arti.

„Neturėdami pakankamai žinių apie vaisių ir daržovių naudą savo sveikatai, vaikai dažnai susikuria klaidingas nuostatas apie maistą. Visą tai atsispindi besiformuojančio mažamečio mitybos įpročiuose. Galiausiai, tai yra viena priežasčių, kodėl šiandien vaikai valgo per mažai vaisių, daržovių ir salotų“, – įsitikinęs G. Rog.

Vaikų psichiatro-psichoterapeuto Lino Slušnio teigimu, sveikos gyvensenos įgūdžių vaikai mokosi stebėdami ir analizuodami aplinką, todėl yra svarbu, kad artimiausioje aplinkoje jie matytų tinkamus pavyzdžius, kuriais galėtų sekti. Tai reiškia, kad tėvai, vargu, ar gali įtikinti vaiką valgyti daugiau vaisių ir daržovių, jei to nedaro patys. Be to, mažiesiems apie vaisių ir daržovių teikiamą naudą, psichoterapeuto įsitikinimu, reikėtų kalbėti kuo ankstesniame amžiuje, nes vėliau pakeisti jau susiformavusius vaiko mitybos įpročius gali būti labai sudėtinga.

„Reikia nepamiršti, kad emocija ar tam tikri žaidimo elementai, empirinė patirtis mažam vaikui yra daug aktualesni nei racionalūs argumentai, todėl taip pat svarbu, kad mažųjų pažintis su vaisiais ir daržovėmis būtų kuo smagesnė“, – sako L. Slušnys.