Savaitgalį – į zoologijos sodą!

Pirmuoju zoologijos sodu laikomas XV a. įsteigtas laukinių gyvūnų parkas Austrijoje.

Laukinis gyvūnijos pasaulis žmones traukė nuo senų laikų. Dar senovės egiptiečiai, kinai ir romėnai atgindavo žvėris į uždaras teritorijas, kad galėtų bet kada jais pasigrožėti, patyrinėti. Istorikai teigia, kad viešieji zoologijos sodai veikė jau apie 300 metų iki mūsų eros. Viduramžiais daugelyje Europos šalių taip pat kūrėsi žvėrynai. Pirmuoju zoologijos sodu laikomas XV a. įsteigtas laukinių gyvūnų parkas Austrijoje. Seniausi iki šiol veikiantys skaičiuoja 150–200 metų. Tai Lisabonos, Madrido, Vienos, Londono, Paryžiaus zoologijos sodai.

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių laikais aptvertose valdose taip pat lakstydavo laukiniai gyvūnai, plasnodavo paukščiai. Vėliau ir didikai prie dvarų kurdavo vadinamuosius žvėrinčius. Iki šiol kalbama apie Vilniaus mikrorajoną Žvėryną. Ši teritorija XVI a. iki XIX a. vid. priklausė Radviloms, kurie čia turėjo žvėrių medžioklės rezervatą. XX a., kai buvo nuspręsta Sovietų Sąjungoje įkurti 25 zoologijos sodus, duris atvėrė ir Kauno zoologijos sodas. Dabar jis vadinamas Lietuvos zoologijos sodu ir yra vienintelis valstybinis zoologijos sodas šalyje. Ilgai kitų panašių gyvūnų parkų Lietuvoje apskritai nebuvo, vėliau gyvosios gamtos pažintiniai kampeliai ėmė kurtis privačių asmenų iniciatyva.

Lietuvos zoologijos sodas

1938 m. liepos 1 d. keli šimtai žmonių susirinko prie originalių vartų, kad galėtų apžiūrėti 40 eksponatų. Naujajame zoologijos sode vaikštinėjo 5 lapės, taurusis elnias, 3 briedžiai, šernas, baltasis gandras, pilkasis garnys, ereliai, pelėdos, danieliai, 2 vilkai, meškėnai, baltieji šeškai, grifai, asilas ir anglų parko galvijas. Gyvūnai buvo padovanoti profesoriaus Tado Ivanausko ir kitų zoologijos sodų.

Šiandien 15,66 hektaro užimančiame Lietuvos zoologijos sode galima apžiūrėti apie 2 tūkst. gyvųjų eksponatų. Kolekciją sudaro daugiau kaip 250 rūšių, iš kurių nemažai yra įtraukta į Lietuvos ir tarptautinę raudonąsias knygas. Dabar šis sodas pagal plotą ir laikomų gyvūnų skaičių galėtų būti prilygintas vidutiniam Europos zoologijos sodui. Vaikštinėdami po teritoriją lankytojai čia užtrunka maždaug dvi valandas.

Lietuvos zoologijos sodas įsikūręs Kaune, Radvilėnų plente, visai šalia Ąžuolyno. Apsilankę jame gėrėsitės ne tik dideliu žalumos plotu, pasigrožėsite gyvūnais, bet ir sužinosite įdomių faktų apie juos. Zoologijos sodas taip pat siūlo pažintines ekskursijas, edukacines programas vaikams, organizuojamos ir išvažiuojamosios paskaitėlės, kada grupelę žmonių aplanko edukologai su vabzdžiais ar ropliais.

Kainos: suaugusiesiems 5 Eur, vaikams nuo 5 m. 2 Eur, šeimos bilietas nuo 15 Eur, taikomos nuolaidos.

Klaipėdos zoologijos sodas

Šis apie 10 kilometrų nuo Klaipėdos nutolęs Jonušų kaime 3,5 hektaro užimantis zoologijos sodas pradėjo veikti 2001 m. Iš pradžių klaipėdiečio Edvardo Legecko įkurtas gamtininkų centras vadinosi „Mini Zoo“, o 2014-aisiais jam suteiktas zoologijos sodo statusas ir Klaipėdos zoologijos sodo vardas. Šis zoologijos sodas nuolat plečia veiklą, vykdo nykstančių gyvūnų išsaugojimo projektus, organizuoja edukacines ir pažintines programas.

Apie 200 gyvųjų eksponatų turinčiame zoologijos sode lankytojai gali susipažinti su daugiau kaip 150 rūšių naminių ir laukinių gyvūnų, kurių dalis yra įtraukta į šalies ir tarptautinę raudonąsias knygas. Tačiau labiausiai Klaipėdos zoologijos sodas didžiuojasi vienais rečiausių Baltijos šalyse gyvūnų – baltaisiais tigrais.

Šį pavasarį zoologijos sode pasaulį išvydo net aštuoni pūkuoti tigriukai. Tiesa, ne visi jie balti. Baltųjų tigriukų abu tėvai yra balti, o raudonųjų – mama baltoji tigrė, o tėtis – rudos spalvos. Zoologijos sodo darbuotojai džiaugiasi naująja vada, kuri, beje, jau penktoji! Mažyliai dabar yra gerokai ūgtelėję, todėl maitinasi ne motinos, bet karvių pienu. Jiems taip pat pradėta duoti mėsos.

Kainos: suaugusiesiems 5 Eur, vaikams 2 Eur, taikomos nuolaidos.

„Žvėrinčius“

Telšių miškininkai 1996 m. Laukstėnų kaime įkūrė „Žvėrinčių“. Vienas lankomiausių Žemaitijoje objektų skirtas visuomenei su laukinių gyvūnų gyvenimu supažindinti. 14,7 hektaro miško teritorijoje įrengtas aptvaras danieliams ir muflonams (seniau čia gyveno ir šernų), 2,4 hektaro sklypas skirtas vilkams. Šiame gamtos kampelyje taip pat gyvena apuokai, lūšys ir meškinas Timofėjus, ateityje svarstoma įkurdinti voveryną.

Atvykus į „Žvėrinčių“ iš apžvalgos aikštelių galima stebėti, kaip miške, tai yra savo tikruosiuose namuose, elgiasi grakštusis danielius, kaip ant akmenų laipioja muflonai. Galbūt pamatysite ir vilką, kurį sutikti natūralioje aplinkoje pavyksta tik nedaugeliui. Šiuo metu Lietuvos miškuose šių gyvūnų suskaičiuojama tik apie porą šimtų.

2005 m. į „Žvėrinčių“ buvo atvežtos keturios lūšys, kurioms taip pat buvo įrengtas aptvaras. Viena iš jų jau tą patį pavasarį atsivedė tris lūšiukus. Pernai 20-ies metų veiklos jubiliejų šventusiame „Žvėrinčiuje“ įrengtas 50 hektarų aptvaras stumbrams.

Kaina: suaugusiesiems 2 Eur, vaikams 1 Eur.

Triušiukų slėnis

Mielų pūkuotukų gerbėjus kviečia 2013 m. Utenos rajone Saldutiškyje, Antalamėstės kaime plytintis Triušiukų slėnis. Jo įkūrėjai Renata ir Ramūnas Lamauskai 2 hektarų aptvertoje teritorijoje laiko daugiau nei 40 skirtingų veislių triušių.

Be triušiukų, šiame slėnyje galima pasigrožėti ir tauriaisiais elniais, Kamerūno ožiukais, nutrijomis, paukščiais. Lankytojai kviečiami ne tik susipažinti su gyvūnėliais, paglostyti ir pamaitinti triušiukus, bet ir papramogauti: pajodinėti poniais, pašokinėti ant batuto, pasisupti ant sūpynių, pasigrožėti gamta.

Kaina: suaugusiesiems ir vaikams nuo 12 m. 3 Eur, mažesniems – 2 Eur.

Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras

1953 m. Aukštajame Pavilnyje buvo įsteigtas Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras. Jo tikslas – skatinti moksleivius domėtis gamta, ugdyti norą saugoti augalus ir gyvūnus. Čia veikia biochemikų, ornitologų, dekoratyvinės sodininkystės, ekologų ir aplinkotvarkos mokyklėlės, daugiau nei 30 būrelių, vaikų ir jaunimo klubai.

Lankydamiesi Vilniuje, savaitgalį galite aplankyti Lietuvos jaunųjų gamtininkų stoties sodą vaizdinguose Vilnios šlaituose. 30 hektarų teritorijoje – ne tik daug retų Lietuvos ir kitų kraštų augalų, bet ir įkurtas nedidelis zoologijos sodas. Jame pamatysite įvairių paukščių, avį, ožką, lapę, meškėną ir kitų gyvūnų. Zoologinę kolekciją rasite Džiaugsmo gatvėje 44 Vilniuje. Tiesa, savaitgaliais ir švenčių dienomis galima savarankiškai apžiūrėti tik lauko zoologinę kolekciją.

Kaina: nemokamai.

Insektariumas

Tai vienintelis Lietuvoje specializuotas – nariuotakojų – zoologijos sodas, kuris yra unikalus Baltijos valstybėse. 2014 m. Palangoje įkurtame insektariume eksponuojami vorai paukštėdos, tarantulai, šimtakojai, skorpionai, vabalai, maldininkai ir gyvalazdės. Lankytojai supažindami su šiais gyviais, sužino informacijos apie jų mitybą, gyvenimo sąlygas. Čia dirba patyrę nariuotakojų gyvenimo subtilybes išmanantys specialistai.

Insektariumas taip pat jau keletą metų vykdo projektus „Nariuotakojai mokykloje“ ir „Nariuotakojai darželyje“, per kuriuos mažyliai supažindinami su paslaptingu šių gyvių pasauliu. Pradedamas vykdyti ir naujas projektas „Drugelių rojus“, per kurį jūsų gėlynas ar želdynas įkuriamas taip, kad pritrauktų kuo daugiau spalvingųjų gražuolių.

Kaina: suaugusiesiems 3,5 Eur, vaikams 2,5 Eur, taikomos nuolaidos.

Dar šis tas gyvūnų mėgėjams

* Arklio muziejus. Jis įkurtas Anykščių regioniniame parke, Niūronių kaime. Apsilankę muziejuje susipažinsite su daug šimtmečių trunkančia arklio ir žmogaus draugystės istorija. Taip pat leidžiama glostyti arklius ir jais pajodinėti, rengiama edukacinė programa aukštaitiškoje troboje.

* Katinų muziejus. Šiauliuose veikia vienintelis Lietuvoje ir Baltijos šalyse Katinų muziejus. Lankytojus katinėliai pirmiausia pasitinka iš spalvotų vitražų, jų atvaizdais galima pasigėrėti ir žiūrint į laiptų turėklų ornamentus. Tiesą sakant, čia tikras rojus kačių mylėtojams – net šviestuvai ir kėdės patalpose šių gyvūnų formos! Muziejuje galima pamatyti apie 10 tūkst. eksponatų iš daugelio pasaulio šalių. Tai įvairūs suvenyrai, žaisliukai, nuotraukos, indai ir pan.

* Ventės rago ornitologinė stotis. Ventės ragas yra vienas didžiausių paukščių koncentracijos taškų Baltosios ir Baltijos jūrų migraciniame kelyje. Stotyje pamatysite didžiausias Europoje paukščių gaudykles ir originalios konstrukcijos zigzagines gaudykles. Nuo žiedavimo pradžios Ventės rage paženklinta 1,6 mln. paukščių. Stoties muziejuje galėsite susipažinti su Kuršių marių gamtovaizdžiu, daugiau sužinoti apie nerijoje gyvenančius gyvūnus.

* Lietuvos jūrų muziejus. Kopgalyje, šiauriausiame Kuršių nerijos taške, įsikūrusį muziejų pasieksite keltu perplaukę marias iš Klaipėdos. Ekspozicijoje – akvariumai su žuvimis ir kitais jūros gyviais. Čia taip pat daugiau sužinosite apie jūrų paukščius ir žinduolius, laivybos istoriją, galėsite aplankyti pajūrio žvejo etnografinę sodybą. Šalia muziejaus įkurtas Delfinariumas, kuriame vykstantys delfinų ir jūrų liūtų pasirodymai ypač žavi mažuosius.

TAIP PAT SKAITYKITE: Geriausi šios vasaros koncertai Europoje, kuriuos galima suderinti su poilsiu