Sidabrą iškovojusi Laura Asadauskaitė grįžo į Vilnių: oro uoste – džiaugsmo ašaros ir gėlės

L.Asadauskaitės-Zadneprovskienės iškovota antroji vieta atnešė vienintelį Lietuvos sportininkų medalį Tokijo olimpinėse žaidynėse, tad nieko keisto, jog Vilniaus oro uoste penkiakovininkę pasitiko ne tik artimieji, žurnalistai, bet ir būrys gerbėjų. Sveikinimus priėmusi L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė susirinkusiuosius apdovanojo šypsena. 

„Tai – išties didžiulė pergalė, nes Lietuvai – tai vienintelis medalis. Paskutinius metrus bėgdama žinojau, kad medalis bus. Štai, jis čia“, – su šypsena kalbėjo penkiakovininkė.

Laura neslėpė jautusi spaudimą Lietuvai parvežti medalį. Sportinininkė juokėsi sau net prieš rungtynes pasakiusi, jog bent vieną apdovanojimą lietuviams reikia parvežti bet kokia kaina. 

„Degė tos dienos Olimpiadoje, o tų medalių vis nebuvo. Ačiū Dievui, viskas gerai susiklostė ir medalis jau čia. Džiaugiuosi padarius savotišką žygdarbį, kad Lietuva dabar gali džiaugtis“, – šypsojosi sportininkė.   

Puikią poziciją po jojimo rungties užsitikrinusi L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė neslėpė liūdesio, kad Tokijuje tvirtais žingsniais startavęs Justinas Kinderis olimpiadoje užėmė 18 vietą. Prieš jojimo rungtį ketvirtas buvęs lietuvis po šios rungties nukrito į 16-ąją vietą, o vėliau prarado dar dvi pozicijas.

„Jojimo rungtis yra sėkmės faktorius. Justinui nepavyko susibendrauti su žirgu, o man pavyko gerai sutarti. Tai yra nežinomybė, bet aš labai džiaugiuosi, kad likimas man ir visai Lietuvai padovanojo medalį“, – sakė L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Sidabro medalį Lietuvai parvežusi sportininkė šypsojosi sulaukusi daugybės sveikinimų. „Labai daug sveikinimų sulaukiau, ne visiems spėjau atsakyti, bet būtinai tai padarysiu“, – žadėjo ji.

Paklausus, ar tai buvo jos paskutinės Olimpinės žaidynės, Laura nusijuokė: „Nežinau, bus matyti. Tikslas buvo laimėti varžybas. Prieš jas net buvau pasirašiusi, kad reikia nugalėti, tačiau to pasiekti nepavyko, tad kaip bus dėl ateities, bus matyti“, – kalbėjo penkiakovininkė.

Paklausus, kokie jos artimiausi planai, penkiakovininkė pasakojo, kad dabar labiausiai nori pailsėti.

„Šie metai buvo sunkūs, turėjau ir traumų, ir koronavirusas puolė, tai buvau išsiilgusi tų startų, tad startavau su didžiule energija. Pasakiau sau, kad tai – paskutinis šių metų šansas laimėti medalį, juo ir pasinaudojau. Dabar savaitelę norėčiau pailsėti, o po to žiūrėsime. Tai didžiausias mano laimėjimas per pastaruosius devynerius metus. Džiaugiuosi“, – kalbėjo L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė.

Laurai Asadauskaitei-Zadneprovskienei iškovoti antrąją vietą šiuolaikinės penkiakovės varžybose nesutrukdė niekas: nei 10 sekundžių bauda, kurią ji gavo per anksti išbėgusi į paskutinės rungties trasą, nei prieš mėnesį lūžęs šonkaulis.

„Prieš mėnesį virtau su žirgu ir susilaužiau šonkaulį. Dėl to praleidau Europos čempionatą. Bet, nepaisant visko, aš vis tiek treniravausi ir tikėjau, kad esu geros formos ir kad viskas bus gerai“, – kalbėjo ji.

Tai – vienintelis Lietuvos sportininkų medalis Tokijo olimpinėse žaidynėse. Apdovanojimą L.Asadauskaitei-Zadneprovskienei ir kitoms šios rungties medalininkėms įteikė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė, Tarptautinio olimpinio komiteto narė olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.

Iškart po finišo L.Asadauskaitė-Zadneprovskienė sulaukė ir Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos skambučio bei sveikinimo iškovojus olimpinį sidabrą.

„Tai dovana visiems, nes bėgau ne tik už save, bet ir už visą Lietuvą“, – po pergalės džiaugsmo neslėpė penkiakovininkė.