Siurprizas pasitinkant šaltibarščių sezoną – naujo skonio marinuoti burokėliai

Burokėlių mėgėjų monotoniją išjudino „Rivonos“ konservų cechas, kuriame gaminama apie 50 pavadinimų konservuotų daržovių, sriubų, pomidorų padažų ir uogienių. Čia persipina tradiciniai, laiko patikrinti receptai ir naujovės, ieškantiems įvairovės.

Lietuva – šaltibarščių kraštas, prasidėjus šiltajam sezonui marinuotų burokėlių paklausa itin išauga. „Rivona“ koncervavimo cecho vadovas Aurimas Gargasas pasakoja, kad nuolat atnaujina šio produkto receptūras, sukuria naujus marinatus, kad pirkėjams neatsibostų tas pats skonis. Šiais metais ragausime dviejų naujų skonių šaltibarščius su vyno ir brendžio actu marinuotais burokėliais.

„Anksčiau gamintus marinuotus burokėlius su acto rūgštimi ir spirito actu papildome dviem naujais marinatais su vyno ir su brendžio actu. Pirkėjai pavargsta nuo monotonijos, todėl naujus produktus įvertino. Palyginus su kitais gamintojais, marinuotų burokėlių įvairovė pas mus didžiausia“, – teigia A.Gargasas ir priduria, kad burokėliai su vyno actu yra jo patys mėgstamiausi, juos skanu valgyti ir kaip garnyrą ar tiesiog mėgautis jų skoniu kaip atskiru užkandžiu.

Pasak cecho vadovo, ceche darbas vyksta visus metus: „Gamyba iš lietuviškų daržovių – burokėlių, kopūstų, svogūnų, bulvių – prasideda rudenį, nuo rugsėjo, o gamyba tęsiasi iki gegužės mėnesio, kol ūkininkai turi daržovių savo saugyklose. Vasarą konservuojame agurkus, pomidorus ir rūgštynes.“

Pirkimas turi kitą sezoniškumą – atšilus orams prasideda marinuotų burokėlių pirkimas, nes visi gamina šaltibarščius. Iš viso per metus „Rivonos“ konservavimo ceche pagamina 2 mln indelių marinuotų burokėlių.

Vasaros sezonas prasideda: greiti pietūs ant laužo iš konservuotų sriubų

„Rivonos“ konservų cechas garsėja konservuotomis sriubomis, kurios populiarios visus metus – žiemą norisi karšto maisto, o vasarą prasideda turistinis sezonas.

„Vasarą žmonės daug laiko praleidžia gamtoje, turistauja – labai patogu ant laužo greitai paruošti sriubą, nereikia prie puodo stovėti kelių valandų. Aš pats esu gaminęs tokią sriubą draugų kompanijai, kai plaukėme baidarėmis“, – teigia A.Gargasas.

Lietuviai labiausiai mėgsta burokėlių, charčio, raugintų kopūstų konservuotas sriubas. „Nors lietuviai nelinkę valgyti aštrių patiekalų, pamėgo charčio sriubą, kurią mes gaminame iš šviežių pomidorų, ryžių, daržovių ir aštrių prieskonių. Tai rodo, mums pavyko sukurti gerą receptą ir pritaikyti daugelio skoniui“, – sako A.Gargasas.

Raugintų agurkų sriuba taip pat nenusileidžia savo populiarumu. „Tai – klasika ir tradicijos, siekiančios senus laikus. Iki šiol daugelis ją mėgsta ir valgo“, – teigia cecho vadovas.

„Naujiena – daržovių ir vištienos sriuba. Tai kelių „Rivonos“ padalinių bendras gaminys: vištienos perdirbimo cechas ruošia pusfabrikačius, prieskonių padalinys paruošė prieskonių mišinį, o mūsų cechas pagamino sriubą. Patogu gaminti – į puodą įpilkite sriubą, pusę litro vandens, pakaitinkite ir netrukus ant stalo garuos kelios porcijos skanios sriubos“, – siūlo paragauti cecho vadovas.

Pomidorų padažų naujiena su ypatingu prieskonių mišiniu

Prasidedant piknikų sezonui, šašlykų mėgėjai turėtų suklusti – „Rivonos“ konservų cechas pagamino du naujus pomidorų padažus: „Be krakmolo“ ir „Šventinį“.

Pirmasis padažas, kaip ir rodo pats pavadinimas, yra be krakmolo, o antrasis – pagamintas su ypatingu prieskonių mišiniu.

„Gero padažo paslaptis – prieskonių mišinys, kurio skonių žaismą kuriantys technologai parodo savo meistriškumą – maišydami ingredientus skirtingomis proporcijomis sukuria tobulo skonio padažą. Kuo daugiau eksperimentų, tuo geresnis rezultatas“, – pabrėžia A.Gargasas.

Mėgstamiausios – braškių ir aviečių uogienės

Prasidėjus vasaros sezonui, žmonės renka uogas soduose ir miškuose, verda uogienes namuose. Šiuo metu visos atsargos jau seniai išsekusios, todėl pirkėjai ieško uogienių parduotuvėse.

„Nors braškių, aviečių, mėlynių, juodųjų serbentų ir spanguolių uogienes perka visus metus, bet vasarą šiek tiek mažiau“, – palygina A.Gargasas.

„Rivonos“ uogienės yra išskirtinės kokybės, nes verdamos iš dviejų pagrindinių komponentų – uogų ir cukraus, be jokių tirštiklių. „Gaminame pagal seną, gerą močiutės receptą“, – tvirtina vadovas ir priduria, kad kiti gamintojai dažniausiai naudoja įvairius tirštinančius priedus ir toks gaminys greičiau primena ne uogienę, o uogų skonio gaminį.

Konservavimo ceche uogienių asortimentas nesikeičia, jos tik pradėtos pilstyti į didesnes talpas. „Pirkėjams vieno kilogramo kaina sumažėjo, todėl taip pirkti ekonomiškiau“, – teigia cecho vadovas.

Pirkėjų mėgstamiausios išlieka braškių ir aviečių uogienės.