Sporto renginių organizatorius: „Būti aktyvesniam labai paprasta. Tereikia atsistoti nuo sofos ir eiti sportuoti“

„Mano kaip profesionalaus sportininko karjera tęsėsi gana netrumpai – apie 15 m. Tačiau ir jai pasibaigus bėgti yra vienas mėgstamiausių mano užsiėmimų, – pradeda pasakoti. – Bėgimas yra labai patogus sportas. Nereikia specialaus inventoriaus ar specifinės vietos. Tiesiog į sportinį krepšį įsimeti bėgimo batelius ir gali bėgioti.

Bėgimas yra labai patogus sportas. Nereikia specialaus inventoriaus ar specifinės vietos. Tiesiog į sportinį krepšį įsimeti bėgimo batelius ir gali bėgioti.

Bateliai su manimi keliauja ir vykstant į poilsines ar su darbu susijusias keliones. Visuomet randu 30–40 min. bėgimui – pasimankštinu ir apžiūriu vietovę.

Sykį, atostogaudamas Lansarotės saloje, per rytinį krosą pamačiau, kad šalia mūsų namų vyks bėgimo varžybos. Iškart grįžau namo, pasiėmiau pinigų startiniam mokesčiui ir užsiregistravau į trumpiausią 4 km rungtį. Kas smagiausia – net ir pavyko laimėti (šypsosi)!“

Sporto renginių pradininkas

„Profesionaliai sportuodamas, aplankiau nemažai šalių, mačiau daug renginių sporto entuziastams Estijoje, Latvijoje, Švedijoje ir kitose šalyse. Buvo kiek apmaudu, kad Lietuvoje nieko panašaus neturime. Kai vieną dieną nutariau baigti sportininko karjerą (mačiau, kad daugiau pasiekti nebegaliu, o stovėti vietoje nesinorėjo), ėmiausi organizuoti sporto renginius.

Pirmasis projektas buvo Juodšilių duatlonas. Jis tapo gražia pavasarine tradicija. Tiesa, dėl vėsaus oro bėgimas ir važiavimas dviračiu sukviečia mažiau dalyvių negu maratonai, vykstantys termometro stulpeliui šoktelėjus aukščiau, – pasakoja E. Martinka. – Į pirmuosius sporto renginius prieš kiek daugiau kaip 10 metų susirinkdavo vos 100–200 dalyvių. (Anuomet į sportuojančius savo malonumui buvo žiūrima kiek pašaipiai). Tačiau bėgant metams požiūris į sveikai, aktyviai gyvenančius žmones kardinaliai pasikeitė. Dabar bėgti maratonų (Vilniaus maratono, Trakų pusmaratonio) susirenka 3–5 tūkstančiai dalyvių. Į specifinius bėgimus, pavyzdžiui, bėgimą Palangos oro uosto lėktuvų pakilimu taku, atvyko 700 žmonių.“

E. Martinka sako pastebintis, kad maratonų bėgimas tampa savotišku mados reikalu, stilingu laisvalaikio praleidimo būdu geroje kompanijoje. „Ypač tai pastebiu tarp jaunesnių žmonių. Tačiau esu įsitikinęs, kad kur kas didesniam būriui bėgimas yra gyvenimo būdas, kuris nepasikeis ir tuomet, jei bėgti staiga taps nebemadinga. Kad ir kaip būtų, kol kas rezultatas vienodai geras – ir vieni, ir kiti bėga“, – šypteli.

Pradėti bėgioti reikia palaipsniui

Norintiems pradėti bėgioti E. Martinka pataria neskubėti ir nepersistengti, antraip galima sau pakenkti. „Į bet kokią veiklą blogai nerti stačia galva. Pradėti reikia palaipsniui. Privalu avėti tinkamą avalynę, pasikonsultuoti su sporto treneriu arba ilgamečiu bėgiku ir neužsimoti per daug. Vienas išmintingas treneris yra sakęs, kad, norint išmokti bėgti greitai, pirmiausia reikia išmokti bėgti lėtai, – aiškina. – Prieš pradedant bėgioti, patarčiau apsilankyti pas medikus ir išsitirti bendrą sveikatos būklę. Jei esate sveikas, pamažu bėgioti galima savarankiškai, prižiūrint treneriui arba prityrusiam bėgikui. Turint negalavimų, sportuoti galima tik pagal medikų rekomendacijas ir nepersistengiant. Nevalia iškart pulti bėgti maratono (šypteli).

Kad nerizikuotų sveikata ir nealintų organizmo, seniau sportavęs žmogus maratonui turėtų rengtis ne trumpiau kaip 3 mėn. Jei žmogus nėra sportavęs, ruoštis patartina dar ilgiau – 9–10 mėn.

Kalbama ne tik apie ištvermę. Širdį, sąnarius, raumenis reikia paruošti fiziniam krūviui. Būtina tam tikru ritmu nubėgti atitinkamą skaičių kilometrų, tačiau tai labai individualu. Jei maratonui rengiasi profesionalūs maratono bėgikai, jie per mėnesį įveikia 800–1 000 km. Krūvis didžiulis. Jei žmogus bėgioja savo malonumui, jam veikiausiai užtektų treniruotis keturis kartus per savaitę pusę metų.“

Basomis per pievą

Naujausias sporto renginys, į kurį kviečia E. Martinka, yra bėgimas basomis. Išmėginti žolės minkštumą galima simboliškai parinktu laikotarpiu – apie rugpjūčio vidurį, kada švenčiamos Žolinės. Bėgimas basomis vyksta Europos centro golfo klube, tad dalyviai gali būti ramūs dėl trasos, kuri įrengta reguliariai prižiūrimoje pievoje. Bėgikai gali grožėtis ir puikiu aikštyno kraštovaizdžiu, taip pat pabūti Europos geografiniame centre.

„Norisi bėgimo entuziastams pasiūlyti ką nors unikalaus, varžybas, kuriose netrūktų noro nugalėti ir galimybių išmėginti savo jėgas, tačiau kartu dovanoti išskirtinius pojūčius ir neišdildomus prisiminimus.

Bėgimas gali būti visoks – sunkus, kada siekiama pergalės ar norima pagerinti asmeninį rezultatą; komandinis, dalyvaujant estafetėje; reikalaujantis ištvermės sudėtingoje trasoje, o gali būti ir malonus bei smagus, suteikiantis kitokių pojūčių nei bėgant parke ar miesto gatvėmis. Kodėl gi nepasileidus basomis per pievą? – šypsodamasis klausia pašnekovas. – Yra įvairių nuomonių apie bėgimo basomis naudą ir žalą, tad tikrai nesiūlau bėgioti basomis nuolat, ypač to nepatartina daryti kieta kelio danga, tačiau dalyvauti unikaliame renginyje ir patirti, koks nuostabus laisvės pojūtis apima bėgant basomis per minkštą pievą, tikrai verta.“

Išauginti renginiai

Per dešimtmetį E. Martinkai teko suorganizuoti tikrai nemažai renginių. Vieni jų buvo trumpalaikiai ar vienkartiniai projektai, kiti tapo tradiciniai ir žinomi ne tik Lietuvoje. „Vienkartinis buvo Europos lengvosios atletikos jaunimo čempionatas Kaune, keli tam tikrai progai skirti bėgimai, o tradiciniais projektais tapo renginiai, skirti paprastiems sporto mėgėjams, kurie mėgsta leisti laisvalaikį aktyviai ir sveikai.

Iš visų savo organizuojamų renginių turbūt norėčiau išskirti du – tai Juodšiliuose, mano gimtinėje, vykstantis kroso duatlonas, kuris prasidėjo prieš daugiau kaip dešimtmetį nuo paprasto kaimo bėgimuko, ir, žinoma, gegužę vykstantis „Eurovaistinės“ Trakų pusės maratono bėgimas. Per daug metų šis pusmaratonis buvo išpuoselėtas ir gražiai išaugintas nuostabioje vietoje – Trakų pilies pašonėje. Bėgikai turi galimybę įveikti unikalią trasą, besidriekiančią Galvės ežero pakrantėmis ir tiltais.

Jaučiu, kad šie du sporto renginiai svarbūs ne tik lietuviams ar iš kitų šalių atvykstantiems bėgikams, bet labai reikalingi ir vietinėms bendruomenėms. Kasmet dalyvaujančių bėgikų skaičius vis auga, renginio dieną vietovės tiesiog atgyja,“ – džiaugiasi pašnekovas. Na, o dar nepradėjusiems bėgioti E. Martinka pataria rasti savo priežastį, tikslą ar motyvaciją. „Savo gyvenimo būdą paversti aktyvesniu labai paprasta. Tereikia atsistoti nuo fotelio ar sofos ir eiti sportuoti“, – šypteli jis.

Daugiau apie bėgimą ir bėgikus naujame leidinyje „Bėgimas pradedantiesiems ir pažengusiems“