„Stiklių“ bendraturčio Romo Zakarevičiaus 80-metis – ištaiginga šventė ir nustebę svečiai: „Netikime“
Saulėtą birželio 21-osios vakarą į „Stiklių“ kiemelį rinkosi šventiškai nusiteikę svečiai – viešbučio bendraturtis Romas Zakarevičius pakvietė bičiulius drauge sutikti jo 80-mečio jubiliejaus. Svečių laukė jauki šeimininkų užaugintais bijūnais išpuošta aplinka, kokteilių vakarėlis, šefo paruošti šalti ir karšti užkandžiai, gyva džiazo muzika ir laisva, draugiška vakaro atmosfera.
Bučiuodami sukaktuvininką ir teikdami jam dovanas svečiai kone vienbalsiai stebėjosi, kad susirinko į 80-ąjį gimtadienį: „Gal kvietime įsivėlė klaida, – dvejojo, – gal turėjo būti parašyta 60?“
„Mes visi netikime, kad Romui jau galėtų būti tiek metų, – kalbėdamas su Žmonės.lt šypsojosi Romo artimiausias bičiulis ir verslo partneris Aleksandas Ciupijus. – Atrodo, kad gyvensime dar labai ilgai. Visi esame gyvybingi, aktyvūs versle, o tai padeda nepasenti. Romas šaunuolis – prižiūri save, užsiiminėja joga, palaiko formą, jam gerai sekasi. Jis toks pat, koks buvo visada. Gal jis ir nelabai norėjo, bet įkalbėjome, kad reikia surengti šventę draugams: pakvietėme visus bičiulius, labai gera juos šiandien čia matyti. Kvietėme ir prezidentą Valdą Adamkų, bet jam sveikata nelabai leidžia triukšmingų vakarėlių – tad jis pakvietė mus visus po gimtadienio apsilankyti pas jį.“
Romas savo tikrąjį gimtadienį prieš kelias savaites atšventė Italijos saloje Iskijoje, o vakarėlis „Stikliuose“ tiesiog buvo gera proga susitikti su draugais.
„Visada norisi būti jaunesniam, bet yra kaip yra – gyvenimas eina savo vaga, – kalbinamas Žmonės.lt juokėsi sukaktuvininkas. – Dėkoju visiems, kurie yra su manimi: tiek daug žmonių susirinko manęs pagerbti, kad jaučiuosi kupinas adrenalino. Visi klausia, ar jaučiu metų naštą: jaučiu, bet svarbiausia – aš jiems nepasiduodu. Sportuoju, užsiimu darbais – nenoriu vien sėdėti prie televizoriaus. Viešbučiui jau nebereikia aktyviai vadovauti: tą darbą atlieka jauni profesionalai, aš ten – kaip garbės svečias, bet virtuvė – mano zona: degustuoju, tikrinu, konditeriją prižiūriu, čia jau mano sritis. Ką moku, tai moku.“
Gimtadienis, anot jubiliato, yra puiki proga visiems susieiti.
„Juk nedažnai matomės su draugais – porą trejetą kartų per metus, ir tiek. Bet kai jau susiburiame – jaučiamės kaip šeima, – tikino jis. – Kartais reikia surengti šventę ir sau, ir kitiems. Šventė išėjo linksma: maniau, kad šokiams jau nebe tas amžius, bet klydau – buvo ir jų. Dovanos man nėra svarbios, nemeluoju – svarbiausia, kad žmonės ateitų, pasimatytume, pabendrautume. Mano širdis pamaloninta.“
Ar Romas taip pat linksmai švęs ir devyniasdešimtąjį, ir šimtąjį jubiliejų? „Ką tu, – numojo ranka. – Viskam yra ribos. Vežimėly sėdėti nenorėčiau... Bet jei galėčiau kitą jubiliejų sutikti pasišokinėdamas – tuomet kodėl gi ne. Sau pirmiausia palinkėčiau sveikatos, o antra – kad nesurūgčiau, kad nuotaika visada būtų gera. Ir – kad mane mylėtų mano draugai: tai visų svarbiausia.“
R.Zakarevičiaus jubiliejaus fotogalerija:
+133