Stresas ir maistas: emocinio valgymo pavojai
Išgyvendami stresą, neretai mėginame jį „suvalgyti“. Tačiau dideli kiekiai, galbūt, gardaus, tačiau nesveiko maisto mums nepadeda. Maistas neturėtų būti pagalbininkas kovoje su liūdesiu ar kitomis emocijomis. Tačiau, jeigu to išvengti nepavyksta, specialistai siūlo rinktis bent jau sveikus ir malonumo hormonų gamybą skatinančius produktus.
Lengvas, bet pavojingas malonumas
Psichologė Asta Petrulienė teigia, kad būdami blogos nuotaikos, maisto griebiamės todėl, kad taip galime greitai ir lengvai pasiekti malonumą.
„Noras valdyti ar malšinti emocijas maistu, pirmiausia kyla dėl to, kad valgymas – vienas greičiausiai pasiekiamų malonumų. Daugelis mūsų mėgstame valgyti ir taip save nuraminti. Su emociniu valgymu susiduriame kai esame liūdni, apimti depresinės nuotaikos – juk daugelis sako, kad į šaldytuvą eina ieškoti nusiraminimo.
Mes prisivalgome, prikišame skrandį ir trumpam pajuntame palengvėjimą. Bet tai nėra gerai, nes emocinis valgymas turi ir savo pasekmes – netrukus atsiranda kaltės, nepasitenkinimo jausmas. Tokiu būdu šalia liūdesio atsiranda dar daugiau negatyvių emocijų ir galiausiai situacija tampa blogesnė nei buvo iki tol“, – sako A. Petrulienė.
Papildomos kalorijos – papildomos bėdos
Psichologė pastebi, kad užklupus liūdesiui, dažniausiai griebiamės sotaus, kaloringo ir nesveiko maisto, kuris ilgainiui gali tapti organizmo negalavimų priežastimi.
„Tyrimai rodo, kad užklupus emociniam valgymui, dažniausiai renkamės kaloringą maistą. Tai būna kas nors labai riebaus, saldaus, ar labai sūraus ir aštraus. Visa tai sukelia sunkų sotumo jausmą. Dažnai tai būna nesveikas, greitas maistas. Bandom pasiteisinti, kad tiesiog taip save palepinam, nuraminam, tačiau už to slypi emocinis valgymas. Ir tada atsiranda minėtos papildomos neigiamos emocijos, o taip pat viršsvoris, virškinimo sutrikimai, problemos su skrandžiu“, – teigia pašnekovė.
Sveikai „suvalgyti“ stresą
Jeigu jau užsimojote „suvalgyti“ stresą, vertėtų dažniau rinktis vaisius ir daržoves. Daug žalių daržovių vartojantys žmonės mažiau rizikuoja susirgti depresija. Špinatai, pankoliai, kopūstai, salotos – šiose daržovėse yra folio rūgšties, ji padeda gamintis vadinamiesiems laimės hormonams.
„Yra netgi atskiras sąrašas produktų, kurie duoda dvigubą naudą: yra nekaloringi ir turi medžiagų, kurios gerina nuotaiką, padeda kovoti su stresu, liūdesiu.
Daugelis dietologų rekomenduoja liesesnę ir mažiau kaloringą mėsą, žalias daržoves. Salotos, kopūstai, špinatai, paprikos, apelsinai, kiviai turi vitaminų C ir A – tai labai stiprus antioksidantas, kuris padeda organizmui susidoroti su stresu.
Taip pat minimi riešutai, kurie turi Omega-3 riebiųjų rūgščių. Riešutai ir sėklos mažina cholesterolio kiekį kraujyje, saugo nuo susirgimų, tiesa, jie kaloringi, bet mes jų daug nesuvalgysime“, – sako A. Petrulienė.
Sąmoningas valgymas
Sąmoningumas – štai kas geriausiai padeda išvengti emocinio valgymo keliamų problemų. Prieš dėdamiesi ką nors į burną, sustokite ir paklauskite savęs: „ar aš tikrai to noriu?“
„Emocinis valgymas pasižymi tuo, kad mes automatiškai, nesusimąstydami dedame maistą burnon. Todėl skatinčiau žmones, kai jiems liūdna ir sunku, sustoti ir sau sąžiningai atsakyti – ar man tikrai norisi to maisto, ar aš esu tikrai alkanas? Keisti mitybos įpročius reikėtų nuo stabtelėjimo ir pagalvojimo: „o kaip aš po to jausiuosi?“
Taigi, reikia stiprinti sąmoningo valgymo įpročius ir su neigiamomis emocijomis kovoti kitais – efektyvesniais ir sveikesniais būdais“, – tvirtina psichologė.
Kampanija „Penki per dieną“
Vaisiai ir daržovės turėtų tapti neatskiriama kasdienės mitybos dalimi tiek vaikams, tiek suaugusiems. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kiekvienam žmogui per dieną suvalgyti 400 g vaisių ir daržovių. Tą daryti skatina ir ne vieną dešimtmetį pasaulyje vykdoma kampanija „Penki per dieną“. Prieš kelis metus ji pradėta ir Lietuvoje.
Kampanija „Penki per dieną“ – tai pagrindinė programos „Europos Sąjungos kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimas Lietuvoje“ priemonė. Kampanijos tikslas – paskatinti mūsų šalies gyventojus gyventi sveikai ir suvalgyti per dieną bent penkis Europos Sąjungoje užaugintus šviežius vaisius ar daržoves.
