Su kuo miegame, taip ir atrodome: ko nereiktų kviestis į savo lovą

Miego trūkumo pasekmės liūdnos

IKEA atliktas tyrimas apie miegą atskleidė, kad 57 proc. savo gyvenimo, darbo ir miego balansu yra patenkinti iš dalies, o 16 proc. – visiškai juo nepatenkinti. Tačiau kartu ketvirtadalis lietuvių galvoja, kad miegas yra mažų mažiausiai ne prioritetas ar net laiko švaistymas, o kone kas ketvirtas (23 proc.) dažniausiai miega tik 6 arba mažiau valandų.

Nors laiką darbui, socialiniam gyvenimui, sveikatinimui bei miegui kiekvienas sudėliojame pagal savo galimybes, poreikius ar prioritetus, miego specialistė, gydytoja neurologė Evelina Pajėdienė sako, kad sveika pusiausvyra vyrauja tuomet, kai parą padalijame į tris maždaug vienodas dalis: 8 valandas skiriame darbui, tiek pat – miegui ir dar tiek pat – likusioms veikloms.

Visos šios trys gyvenimo dalys turi įtakos viena kitai, tad pusiausvyros sutrikdymas vienoje srityje sutrikdys ir kitą. Pasak specialistės, ryšys tarp mūsų miego ir būdraujant praleidžiamo laiko yra abipusis, todėl perdegimas darbe, nepasitenkinimas savo darbine veikla, per intensyvus ar nepakankamas fizinis aktyvumas, nesveika mityba, santykiai su aplinkiniais gali paveikti miego kokybę, o nepakankamas arba nekokybiškas miegas – pabloginti darbingumą, fizinę ir emocinę savijautą.

Gydytoja vardija, kas nutinka, kai gerai ar pakankamai neišsimiegame: „Dažnai miegant trumpiau nei 7 valandas, gali padidėti kai kurių rimtų ligų atsiradimo rizika. Be to, mažiau nei 7 valandas miegantys žmonės pasižymi silpnesniu imunitetu, yra jautresni skausmui, dažniau klysta darbinėje veikloje bei dažniau patiria eismo įvykių. Taigi, nekokybiškai išsimiegodami, žmonės jaučia emocines, darbines ir pablogėjusios fizinės sveikatos pasekmes.

Daugelis iš mūsų esame patyrę bemiegės ar trumpai miegotos nakties poveikį kitą dieną, kuomet nesugebame susikaupti, protauti, neadekvačiai reaguojame į situacijas, sunkiau toleruojame fizinį krūvį. Vis dėlto daugiau nerimo ir žalos organizmui kelia ilgą laiką ir reguliariai besitęsiantis miego trūkumas, nekokybiškas miegas bei nepastovus miego ir būdravimo ritmas“.

Esame išsiilgę miego Jei galėtų, daugiau nei pusė šalies gyventojų (54 proc.) miegotų daugiau valandų, nei įprastai tam skiria laiko. Atrodytų, kas gi mums trukdo miegoti? IKEA tyrimas atskleidė, kad dažniausios kliūtys miegoti tiek, kiek norėtume, yra darbas (39 proc.), mintys apie darbą ar kitas problemas (27 proc.), naršymas internete (25 proc.).

Miego specialistė E.Pajėdienė prieš pandemiją taip pat pastebėjo liūdną tendenciją, kad žmonės miego prioritetu nelaikė, dažnai jį aukojo karjeros, darbo, studijų, šeimos labui, taip tik didindami lėtinį miego trūkumą patiriančių žmonių gretas. Vis dėlto tiems, kuriems miegoti neleidžia patiriamas stresas ar neramios mintys, miego specialistė turi patarimą.

„Jei į lovą nusinešame daug neramių minčių apie dienos darbus, artimųjų sveikatą, vaikų auklėjimą ir pan., smegenys aktyviai dirba su šia informacija ir nenuteikia mūsų miegui. Todėl, likus kelioms valandoms iki miego, rekomenduojama atsisėsti į „nerimo kėdę“ ir išsikalbėti ar išrašyti visas šias neramias mintis, o jei jos užklumpa vidury nakties ir neleidžia tęsti miego – tokį nerimo dienoraštį laikyti ant miegamojo spintelės“.

Ji priduria, kad stresui mažinti sukurta daug įvairių atsipalaidavimui, kvėpavimui, meditacijai skirtų išmaniųjų programėlių, tinklalaidžių, knygų. Galima pasitelkti ir aromaterapiją. Jei šių metodų nepakanka ir vystosi lėtinis stresas bei lėtinė nemiga, galima kreiptis specializuotos pagalbos į psichoterapeutą, kuris taikytų kognityvinę elgesio terapiją nemigai bei nerimo sutrikimams.

Kokią įtaką pandemija turi mūsų miegui?

Daliai žmonių miegas suprastėjo per pandemiją. 38 proc. lietuvių teigia šiuo laikotarpiu bent iš dalies susidūrę su miego problemomis. Gydytoja neurologė taip pat sako, kad nemažai daliai žmonių, anksčiau su tuo nesusidūrusių, pandemija sutrikdė miegą.

„COVID-19 infekcija gali turėti tiesioginį neigiamą poveikį miegui. Susirgus arba persirgus šia infekcija, sutrinka paciento miego ir būdravimo ritmas, pasireiškia ūminė nemiga, kuri vėliau gali pereiti ir į lėtinę. Tačiau galimas ir netiesioginis poveikis: pasikeitęs darbo ir gyvenimo ritmas, nerimas dėl savo ir artimųjų sveikatos, finansinis nesaugumas bei neigiama informacija apie koronavirusą gali sukelti miego sutrikimų iki šiol tokių problemų neturėjusiems žmonėms. Tarp miego specialistų net atsirado naujas medicininis terminas – „COVID-nemiga“ (angl. COVID-insomnia)“, – sako miego specialistė.

Vis dėlto yra ir šviesioji pusė. Anot E.Pajėdienės, pandemija daugelį iš mūsų privertė sulėtinti gyvenimo tempą ir įvertinti savo miego kokybę, galbūt patobulinti miego aplinką.

Nemažai daliai apklaustųjų pandemijos metu pavyko anksčiau kelionei į darbovietę ar ugdymo įstaigą skirtą valandą palikti miegui bei sumažinti išmiegamų valandų skirtumą darbo dienomis ir savaitgaliais. Tai padėjo keisti įsisenėjusią neteisingą elgseną, kai darbo dienomis miegame per mažai ir bandome atsigriebti savaitgaliais.

„Ne tik pandemija, bet ir pastaruoju metu vis didėjantis dėmesys savo fizinei, emocinei sveikatai, mitybai bei miegui keičia klaidingą supratimą, kad nemiegoti yra madinga. Šiuo metu kaip tik labiau vertinami išsimiegoję, sveikai besimaitinantys, sportuojantys bei pailsėję darbuotojai“, – pastebi E. Pajėdienė.

* Tyrimą IKEA užsakymu liepos mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Jame dalyvavo 500 Lietuvos gyventojų.