Sėdint terasoje apima jausmas, kad už tvoros – jūra. Dar labiau šį įspūdį sustiprina vėjyje šlamantys miskantai. „Už kelių šimtų metrų – Kauno marios. Jas matau iš miegamojo antrame aukšte. Vadinasi, jūros jausmas – neatsitiktinis“, – pažymi į svečius Rumšiškėse kviesdama rinkodaros specialistė, maisto tinklaraščio „Pas Renatą“ kūrėja ir Rumšiškių bendruomenės pirmininkė Renata JANULEVIČIENĖ (47). Kieme pasitinka visa šeima – pati šeimininkė su vyru verslininku Tomu (50), vyresnėliu sūnumi Kipru (17) ir mažąja Gabija (7).
Renata gimusi ir užaugusi Žiežmariuose, tačiau Rumšiškės jai pažįstamos nuo vaikystės – čia gyveno jos proseneliai. Ypač įsiminė Kauno marios – vaikystėje atrodė milžiniškos. Todėl, kai dar visai jauni su būsimu vyru Tomu pradėjo dairytis sklypo savo namams, Renata pasiūlė nuvažiuoti būtent į Rumšiškes. „Net skelbimo, kad sklypas parduodamas, nebuvo – tiesiog stovėjo įbesta lentelė. O tolumoje matėsi Kauno marios. Man užteko pamatyti šią vietą ir iškart pajutau: noriu čia gyventi. Tomas net pyktelėjo, kad aš jau mintyse nusipirkau sklypą, nors dar net nesiderėjome dėl kainos“, – juokiasi prisiminusi. Dar būsimam vyrui ji tada pasakė, kad jų vaikai augs Rumšiškėse. „Žinoma, gyvenimas planus kiek pakoregavo: kai gimė Kipras, gyvenome Kaune, tačiau į pirmą klasę jis ėjo jau Rumšiškėse. O Gabija gimė čia, – pasakoja. – Vaikus norėjosi auginti natūralioje, švarioje aplinkoje. Ir patogiai – kad šalia būtų darželiai, mokyklos. Kad į mokyklą jie galėtų patys nueiti, pas draugus nuvažiuoti dviračiu. Kad gamta būtų šalia. Bet kartu nesinorėjo nutolti ir nuo miesto patogumų.“