Tėvų rezidenciją visuomenei atvėrusi Jūratė Kazickaitė-Altman: „Šie namai - meilės pasaka, čia turi švęsti žmonės“
Marmuras, krištolo sietynai, židiniai, erdvios menės – kvapą gniuažianti šviesaus atminimo filantropo Juozo Kazicko rezidencija Vilniaus senamiestyje trečiadienį atvėrė duris svečiams. Ne laikinai, nuo šiol čia savo šventes galės rengti visi, kas užsigeis ir galės sau leisti unikalią ir prabangią aplinką.
J.Kazicko dukra Jūratė Kazickaitė-Altman, trumpam atvykusi į Lietuvą, kaip visada nusiteikusi džiaugsmingai. Tai, kad nuo šiol rezidenciją bus galima išsinuomoti, jos visiškai neglumina ir neliūdina.
„Namai be žmonių neturi džiaugsmo, todėl tegul tik jie užsipildo šurmuliu ir šventės klegesiu, juk stovi beveik visas 365 dienas per metus tušti“, – sakė ponia Jūratė.
Rezidencija brangi visai Amerikoje gyvenančiai Kazickų šeimai. J.Kazickaitė-Altman puikiai pamena, su kokiu džiaugsmu tėvas restauravo apleistą pastatą Senamiesčio širdyje savo žmonai Aleksandrai. Skyrė jį dovanų judviejų 60 bendro gyvenimo metų proga. Štai kodėl rezidenciją garsaus išeivijos lietuvio dukra vadina meilės pasaka. J.Kazickaitė-Altman neabejoja – kartu tai ir dovana Vilniui.
Ji mano, kad rezidencijoje galėtų vykti muzikos, poezijos vakarai, galbūt kas nors norės čia surengti elegantišką savo vestuvių šventę.
„Aš pati jaučiuosi šioje rezidencijoje lyg princesė, regis, turėčiau visuomet vilkėti šventiškus drabužius, bet taip, kasdienybėje žymiai patogiau su džinsais“, – juokėsi J.Kazickaitė-Altman.
Pati brangiausia vieta namuose – biblioteka, kurioje mėgo laiką leisti jos šviesaus atminimo tėvelis. Jūratė pabrėžė, kad jis visuomet labai mėgo svečius ir balius. Tad atverta galimybė norintiems čia švęsti savo šventes – graži Kazickų pradėta tradicija.
Žinoma, kai atvyks šeima iš už Atlanto, namas bus skirtas tik jai. Šiuo metu numatoma tokia poros savaičių viešnagė birželio mėnesį.
+52