Tikra istorija. „Į tą vienintelę meilę gali vesti patys klaidžiausi ir netikėčiausi keliai“

Su pirmuoju rimtu savo vaikinu susipažinau būdama antrame kurse. Kadangi tai buvo pirmi rimti santykiai, neįsivaizdavau, kokia moteris aš esu. Identifikavau save tik kaip atsipalaidavusią, linksmą kompanijos sielą, gana mielą ir neatsisakančią padėti draugę, o kokia aš esu ir galiu būti santykiuose su vyru, nežinojau. Teko atrasti save.

Tai neturėjo nieko bendro su meile, už mudviejų iškreiptų santykių slėpėsi visai kiti dalykai. 

Jis buvo labai sunkaus charakterio žmogus – uždaras, neatidus, nesukalbamas ir neatsižvelgiantis į kitų nuomonę, kompleksuotas, tačiau jautėsi esąs pats geriausias.

Mane laikė savaime suprantamu dalyku, įvardijo kaip perspektyvią ir patogią alternatyvą. Visgi aš kažkaip sugebėjau jį įsimylėti.

Taigi, man teko išmokti būti nuolankia, pasiaukojančia, prisitaikančia, gerbiančia, praleidžiančia pro ausis, išklausančia ir nesiskundžiančia savo problemomis. Tiesą sakant, šios savybės ir taip buvo man būdingos, tačiau mudviejų santykiuose tai peržengė visas ribas – tapau nuo jo priklausoma auka.

Dabar, žiūrėdama atgal, matau, kad visa tai padėjo man išaugti į save gerbiančią, pasitikinčią ir gerą moterį, tačiau tuomet jaučiausi sutrikusi.

Aukojau jam visą save, bet jam to neužteko – jis nuolat žvalgėsi į kitas, negana to, vadino mane nepatrauklia ir liepė stengtis daugiau. Ir taip, žinoma, jis naudojo smurtą, tiek psichologinį, tiek fizinį. Bet aš, kaip ir visos kitos moterys, kurios nesąmoningai tampa aukomis (tenka pastebėti, kad tai vyksta labai dažnai), galvojau, kad labai jį myliu ir kad neištverčiau, jei jis mane paliktų.

Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Mylėjau tave mums dar nesusitikus“

Žinau, kad turėjau ir kitą pasirinkimą – galėjau viską mesti, užuot žeminusis. Tačiau tik dabar, kai žvelgiu iš šalies, galiu būti tokia sąmoninga ir atidi, o tuo metu man reikėjo visų tų skaudžių išgyvenimų – tai neturėjo nieko bendro su meile, už mudviejų iškreiptų santykių slėpėsi visai kiti dalykai. 

Mes išdavėm vienas kitą kelis kartus, susitaikėm, jis manimi manipuliavo, aš jam melavau... Žodžiu, meilės čia nebuvo, tik kažkoks sunkus ir labai susiraizgęs iškreiptų emocijų kamuolys.

Mes išdavėm vienas kitą kelis kartus, susitaikėm, jis manimi manipuliavo, aš jam melavau... Žodžiu, meilės čia nebuvo, tik kažkoks sunkus ir labai susiraizgęs iškreiptų emocijų kamuolys, kurį privalėjom išraizgyti, kad galiausiai atrastume patys save.

Po kiek laiko pasiekiau dugną – mano gyvenimas buvo apšlakstytas vien tik ašaromis ir alkoholiu. Gėriau kasdien, kad galėčiau išbūti su juo, verkiau kasdien, nes suvokiau, kad nebegaliu. Vėliau pradėjau stotis ant kojų, nes tik pasiekus dugną – yra nuo ko atsispirti. Nustojau gerti. Pradėjau mąstyti, ieškoti atsakymų knygose, seminaruose.

Pradžoje keičiau save, tikėjausi, kad santykius galima išgelbėti, jei aš labai labai pasistengsiu. Taip buvo rašoma knygose. Taikiau įvairias strategijas, bet iki šiol nežinau, ar kažką dariau ne taip, ar tiesiog yra žmonių, kuriems šios strategijos netinka.

Praėjo treji metai, ir niekas iš jo pusės nepasikeitė. O aš tapau stipresnė, tad nusprendžiau, kad pakeisti situaciją galiu tik vienu būdu – aš jį palikau.

Jis galvojo, kad taip nenutiks niekada, nes gi tokiame santykių modelyje vyras jaučiasi valdąs situaciją. Tai kirto per jo savimeilę, bet jis to nepripažino (o ar galėtų?). Visgi po skyrybų dar kurį laiką mūsų keliai susikirsdavo – susitikdavome, kai jam būdavo liūdna, kai mane užgrauždavo vienatvė arba kai tiesiog norėdavom sekso. Juk taip patogu...

Vieną tokį mūsų susitikimą paženklino neeilinis įvykis, pakeitęs mano – o tikriausiai ir jo – gyvenimą iš esmės. Suplanavome vakarą praleisti dviese, bet jis paskutinę minutę pranešė, kad atvažiuoja su draugais, ir romantiškas vakaras keičiamas į vakarėlį. Aš nemoku prieštarauti, o be to, visai nenusivyliau pasikeitusiais planais, todėl tiesiog padidinau vakarienės apimtį, kad maisto užtektų ir draugams.

Jie atvažiavo trise. Jis, bendras mūsų draugas ir dar vienas vaikinas, kurį kažkada buvau mačiusi, bet dabar net neatsiminiau.

Vakaras buvo smagus, daug juoko, įdomių pokalbių ir neįprastas jausmas, kad tas vieną kartą matytas vaikinas yra tarsi atsakymas į mano visus klausimus. Pajutau labai stiprų ryšį, tačiau iš pradžių tai neigiau – visgi mano buvusysis mane stebėjo ir suuodė, kad kažkas čia ne taip.

Kitą rytą jis man iškart pasakė, kad jam nepatinka, kaip aš bendrauju su jo draugu. Po dar kelių tokių susitikimų jis griežtai pareiškė, kad nuo šiol viskas vyks kaip anksčiau – bendrausime tik dviese. Bet buvo per vėlu. Visgi aš jau buvau su juo išsiskyrusi – taigi laisva, ir mes abu tai pripažinom.

Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Žiūriu tau į akis ir nesuprantu, kada lioviausi tave mylėti“

Antra – naujasis pažįstamas jau buvo apsukęs man galvą taip, kad aš tik ir laukiau preteksto pasakyti buvusiajam, kad mes daugiau nesusitiksim, kai jam bus liūdna, arba kai norėsim sekso. Ir jo draudimas man bendrauti su kitu žmogumi buvo tas pretekstas, kuriuo pasinaudojau. Aš jam neaiškinau, kodėl, tiesiog pasakiau, kad mes daugiau niekada nesimatysim. 

Praėjo treji metai ir niekas iš jo pusės nepasikeitė. O aš tapau stipresnė, tad nusprendžiau, kad pakeisti situaciją galiu tik vienu būdu – aš jį palikau.

Jo draugas paskambino man tą pačią dieną, su siūlymu susitikti ir išsiaiškinti, kas tarp mūsų vyksta. Jis atvažiavo pas mane, ir nuo to laiko mes apsigyvenom kartu. Be jokių baimių, kad mums nepasiseks, ar svarstymų, koks didelis žingsnis yra sprendimas gyventi kartu. Banaliai tariant, mes tiesiog sulipom, kaip dvi obuolio puselės. Atitikom vienas kitą idealiai.

Po savaitės draugystės be jokių baimių ir dvejonių pasidarėme mūsų meilę liudijančias tatuiruotes, po kelių mėnesių jis man pasipiršo.

Dabar esu pati laimingiausia moteris žemėje, augu kartu su savo mylimu vyru, džiaugiuosi kiekviena akimirka ir, kas svarbiausia, esu savimi – tiesą sakant, tik šiuose santykiuose apskritai suvokiau, kokia aš esu. Aš gaunu viską, ko reikia moteriai, o svarbiausia – taip išsvajotą saugumo jausmą.

Pasižiūriu į savo būsimo vyro akis ir žinau, kad viskas yra gerai.

Nebesu perspektyvi alternatyva – esu ta vienintelė gyvenimo moteris.

Nesu auka – esu dovana, už kurios pastangas yra atsidėkojama tuo pačiu.

Negalėjau ir įsivaizduoti, kad esama tokių santykių, kur vyras ir moteris yra geriausi draugai, kur jie nekonkuruoja, nesižemina ir nevaldo vienas kito, o papildo, vertina ir dėkoja už buvimą kartu. 

Tokia mano kelionė – su daug skaudžių išgyvenimų, bandymų atrasti save ir suvokti, kas yra meilė, kokia ji turi būti. Esu dėkinga savo praeičiai, ir kiekvieną vakarą mintyse palaiminu savo buvusįjį, nes tik jo dėka radau tai, ko ieškojau.

Nors mes ir nebendraujam, žinau, kad jam viskas gerai, kad jį ši istorija pakeitė į gera – jis pažvelgė į save iš šalies, pamatė savo klaidas, perkainojo savo vertybes ir jaučiasi daug laimingesnis. Žinau ir tai, kad jis mums atleido ir džiaugiasi mūsų sėkme.

O visoms nelaimingoms moterims, kurias sutinku, kiekvieną dieną kartoju, kad nenustotų ieškoti, nes į tikrąją meilę gali vesti patys klaidžiausi ir netikėčiausi keliai. Ir kad kiekvienas skaudus išgyvenimas, net kai atrodo, kad pasiekei dugną, yra tik žingsnis pirmyn, į tikrąją laimę ir meilę, jeigu drįsti tą žingsnį žengti. 

Dėkojame istorijos autorei už pasakojimą ir dovanojame jai kvapnųjį kūno purškiklį „Eau des Minimes“ (prizo vertė – 29 Eur).

„Eau des Minimes“ –  tai gilių tradicijų pėdsakai, kurie pasakoja apie kiekvieno produkto distiliavimą ir išgavimo būdą.  Šis produktas praturtintas natūraliu grožio receptu, kvapniuoju vandeniu, kuris maloniai pakvėpina kūną. Papildytas jis trimis gaiviais citrusiniais vaisiais ir septyniais natūraliais ingredientais.  

GROŽIO RECEPTAS

• Greipfrutas, raudonasis apelsinas, citrina: gaivina;
• Rozmarinas: energizuoja;
• Laukinė našlaitė, melisa: gaivina;
• Varnalėša: suteikia intensyvumo;
• Dedešva: švelnina;
• Neroli, benzoinas: suteikia geros savijautos pojūtį.

Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalinti savo meilės patirtimi?

Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu konkursai@ji24.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.

Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.

P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!