Asmenybės, maištaujančios prieš sistemą, gyvenimą, kitus ar save, neretai prieštaringos, dramatiškos, kuriančios aplink save sudėtingą santykių mezginį ir matomos pasauliui per savos realizacijos vaisius – taip dažniausiai įsivaizduojame dailininkus. Taip juos mato ir filmų kūrėjai. Filmai apie dailininkus – tapybiški, gilūs ir audringi. Į savo laisvalaikį verta įterpti filmą, kuris sukels emocijų ir pažadins norą pažinti.
Siūlome penkis filmus apie ryškius XX a. epochos dailininkus
„Paskutinė šeima“ („Ostatnia rodzina“)
Tai nėra įprastas filmas apie menininkus, jų įkvėpimus ir nuopuolius, tai istorija apie žinomo lenkų dailininko Zdzislawo Bekinskio šeimą. Šis šeimos portretas toks natūralus ir tikroviškas, kad jame labai lengvai atpažįstama paprasto gyvenimo kasdienybė. Režisieriaus Jano P. Matuszynskio debiutas apima tris Bekinskio šeimos dešimtmečius, kuriame ryškus ne tik paties dailininko vaidmuo, bet ir jo sūnaus, garsaus 9-tojo dešimtmečio Lenkijos kultūros veikėjo, filmų vertėjo, radijo laidų vedėjo Tomeko. Realus ir kasdieniškas, bet kartu ekscentriškas ir dramatiškas šeimos portretas natūraliai vystosi. Tai gyvas, įvairiaspalvis, kaip paties Bekinskio teptukas, laiko tėkmę vaizduojantis filmas.
„Paskutinė šeima“ išrinktas geriausiu 2017-ųjų „Kino pavasario“ programos „Nauja Europa – nauji vardai“ filmu.
„Meilutė ir boksininkas“ („Cutie and the Boxer“)
Švelnioji Noriko ir audringasis Ušio Šinohara – dvi priešingybės, du japonų menininkai, gyvenantys kartu 40 metų. Ušio ryškus, įpratęs būti dėmesio centre, performansų metu ant drobės tapantis bokso pirštinėmis. Noriko stengiasi išsiveržti iš vyro šešėlio. Perėję gyvenimo audras ir pergyvenę vienas kito skirtumus, šie du savarankiški menininkai vis dar kartu.
Dokumentinės juostos režisierius Zachary Heinzerlingas 2013 m. buvo apdovanotas Sandenso kino festivalyje kaip geriausias režisierius.
„Povaizdis“ („Powidoki“)
Totalitarinė sistema ir jos veikiamas menininkas. Toks buvo lenkų tapytojas avangardistas Władysławas Strzemińskis. Dėl savo pažiūrų jis neteko dėstytojo vietos Lodzės meno akademijoje. Išbrauktas iš Menininkų sąjungos sąrašų nebegali įsigyti dailės reikmenų ir susiduria su sunkumais išgyvenant. Nevienareikšmį, talentingą kūrėją, kubistus, konstruktyvistus ir suprematistus vienijusios grupės „Blok“ iniciatorių ir narį įkūnija žinomas lenkų aktorius Bogusławas Linda, kuriam režisierius lenkų kino klasikas Andrzejus Wajda jau seniai buvo numatęs šį vaidmenį.
„Povaizdyje“ pasakojama apie esminę kovą tarp ideologinės totalitarinės sistemos ir saviraiškos laisvės, apie lietuviams pažįstamą sovietmečio sistemos žiaurumą ir niūrų sudėtingą vieno žmogaus gyvenimą.
„Polokas“ („Pollock“)
Impulsyvus, kūrybinių aistrų valdomas dailininkas Džeksonas Polokas – XX a. Amerikos abstraktaus ekspresionizmo judėjimo atstovas, tapęs ne ant molberto, o ant grindų, o dažus ant drobės taškydavęs. Polinkis į alkoholį ir maniakinę depresiją skaudžiai žymėjo jo gyvenimą. Jo žmona Lee Krasner susižavėjusi šiuo nepaprastai talentingu dailininku aukojosi, kad padėtų jam atsiskleisti. Sudėtingas menininko gyvenimas ir komplikuoti santykiai ir, žinoma, vos ne kiekvieną menininką lydinti vidinė nesantaika su savimi ir tragiška egzistencija susideda šiame Edo Harriso režisuotame filme, kuriame jis pats atliko pagrindinį vaidmenį.
„Frida“ („Frida“)
Tai maištingas, jaudinantis, dramatiškas, kaip ir pati herojė dailininkė Frida Kahlo, filmas. Frida – tai asmenybė, kurios veržli ir nepaprasta kūryba susipynė su kunkuliuojančių meilės romanų ir jos kūną žalojusių tragedijų kupinu gyvenimu. Jos meilė ir vedybos su ekscentrišku gerokai vyresniu Meksikos menininku Diego Rivera verta atskiro puslapio, o kur dar jos istorijoje įspaudą palikę meilės ryšiai su Leonu Trockiu, skulptoriumi Isamu Noguchi, žymiu siurrealistu André Bretonu bei kitais vyrais ir moterimis. Menas buvo ta ypatinga vieta, kurioje Frida galėjo pasislėpti nuo skaudžios gyvenimo realybės.
Filmas „Frida“ buvo nominuotas 28 skirtingiems apdovanojimams ir pelnė net 12 prizų, tarp kurių – „Oskaras“ ir „Auksinis gaublys“. O pati Salma Hayek, suvaidinusi legendinę feminizmo simboliu laikomą dailininkę, buvo nominuota „Oskarui“, „Auksiniam gaubliui“ bei „BAFTA“ apdovanojimui.