Užliejimas, gedimai ir kitos žalos būste – nuomotojo ar nuomininko atsakomybė?

Ginčas / Shutterstock nuotr.
Ginčas / Shutterstock nuotr.
Projekto partnerio turinys
Šaltinis: Projekto partnerio turinys
A
A

Nuomojantis ar nuomojant būstą, jame įvykę nelaimingi atsitikimai atneša keliskart daugiau rūpesčių. Patirtus nuostolius lydi ginčai – kas atsakingas už įvykį, kam privaloma atlyginti žalą bei kaip užtikrinti, kad panašūs nesutarimai ateityje nepasikartotų?

Specialistai teigia, kad potencialias nelaimingų įvykių situacijas svarbu aptarti dar prieš pasirašant ilgalaikės nuomos sutartį. Siekiant išvengti konfliktų ir papildomų rūpesčių, nuomotojo bei nuomininko pareigas verta apibrėžti ir teisiškai.

Kieno veiksmai sąlygojo gedimus?

Draudikų duomenimis, didžiausius nuostolius namuose šalies gyventojai patiria dėl gaisrų, gamtos jėgų bei užliejimo vandeniu. Pastarieji atvejai, kai namai nukenčia nuo prakiurusių vamzdžių, trūkusios skalbimo mašinos žarnelės ar kitų santechninių gedimų, yra ne tik vieni nuostolingiausių, bet ir dažniausiai pasitaikančių.

Draudimo bendrovės ERGO turto draudimo vyr. ekspertė Inga Žvirblytė teigia, kad dažnas klausimas, kurį tokiu atveju sprendžia nuomos reikalais susijusios pusės – kieno atsakomybė yra atlyginti įvykio žalą.

„Sakykime, nuomininkas užliejo nuomojamą būstą ir kaimynus. Jei toks gedimas ar bet kuris kitas nuostolis įvyko nepriklausomai nuo nuomininko veiksmų, draudimo bendrovė dėl kaimynui sukeltos žalos atlyginimo kreipsis į būsto savininką. Atvejai, kai žala būtų išieškoma iš pačių nuomininkų, itin reti – tokiu atveju pastarasis pats turėtų sukelti gedimą, sugadinti vamzdį ar kitaip savo veiksmais sąlygoti būsto užliejimą“, – teigia I.Žvirblytė.

Todėl, prieš užleidžiant būstą nuomininkams, ekspertė pataria atidžiai įvertinti esamos santechnikos būklę bei susitarti, kad pastebėjus galimus, savininkai būtų nedelsiant apie juos informuoti. „Svarbu užtikrinti, kad nuomininkai žinotų ir pagrindines taisykles – pavyzdžiui, išvykdami iš namų ilgesniam laikui, užsuktų vandenį“, – pataria I.Žvirblytė.

Visgi, kai dėl nuomotojo neapdairumo yra sugadintas ir nuomininko turtas, pastarąjį saugo teisės normos ir nuostolius privalo atlyginti kaltininkas. Analogiškos taisyklės galioja ir tuomet, kai nuomininkai sugadina būsto savininkų turtą.

Trūkę vamzdžiai
Trūkę vamzdžiai / Shutterstock nuotr.

Ginčams spręsti – nuotraukos ir užstatai

Nesutarimų dėl sugadinto turto išvengti padėtų apgalvotai pasirašyta nuomos sutartis, kurioje apibrėžtos tiek nuomotojo, tiek ir nuomininko atsakomybės. Teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Indrė Pelėdaitė pataria į nuomos sutartį įtraukti aiškų turto būklės įvardijimą.

„Patartina dokumente užfiksuoti bute esančius daiktus, nurodyti baldų, buitinės technikos vertę, aprašyti jų būklę ir dar iki nuomos sutarties sudarymo esamus trūkumus ar defektus. Juos rekomenduotina nufotografuoti bei pridėti nuotraukas, taip nurodant, kaip būstas ir jame esantis turtas atrodo sutarties pasirašymo dieną. Šie veiksmai gali padėti išspręsti vėlesnius nesutarimus bei ginčus“, – apie būdą išvengti konfliktų kalba I.Pelėdaitė.

Teisininkė papildo: neretai nuomotojai apsidraudžia iš nuomininkų imdami užstatą. Nors įstatymiškai jo dydis nėra reglamentuotas, prabangesnių butų savininkai gali paprašyti iš anksto sumokėti net tris nuomos mokėjimus siekiančias sumas.

„Taip nuomotojas siekia save apsaugoti nuo galimų nuostolių. Yra sutarčių, kai užstato ir neprašoma, tačiau visgi garantijos pageidaujantys nuomotojai Lietuvoje standartiškai yra linkę imti vieno mėnesio dydžio nuomos sumos užstatą. Taip nuomotojas užsitikrina, jog kilus ginčui, bent dalis nuostolių bus kompensuota“, – sako pašnekovė.    

Nuomos sutartis
Nuomos sutartis / Shutterstock nuotr.

Atvirumas – ypač svarbus

Specialistų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pasirašant nuomos sutartį, savininkas nuomininkams nepraneša, jog turi būsto draudimą.

„Įvykus nelaimingam atsitikimui, pavyzdžiui, nedideliam būsto užliejimui, nuomininkai nedrįsta būsto savininkui pranešti apie apgadintą parketą. Tokiu atveju imasi tvarkyti patys arba jo apskritai neliečia. Kai po kurio laiko išsikraustant nuomininkas ryžtasi apie nelaimingą atsitikimą papasakoti būsto savininkams, šiems būna jau per vėlu kreiptis į draudiką ir gauti išmoką už patirtus nuostolius. Tarpusavio komunikacija tokias problemas padėtų išspręsti“, – pabrėžia I.Pelėdaitė.

Savo ruožtu I.Žvirblytė pažymi – būstas, kuriame gyvena nuomininkai, draudikų yra vertinamas kaip padidintos rizikos.

„Svetimas turtas retai saugomas taip pat apdairiai, kaip ir nuosavas. Dėl šios priežasties nuomininkų vis dažniau prašoma pasirūpinti civilinės atsakomybės draudimu. Visgi pačiu būsto draudimu rūpintis turėtų jo savininkai, nes įvykus nelaimingam atsitikimui, išmoka bet kokiu atveju skiriama turto savininkams“, – teigia I.Žvirblytė.