Vaikų dietologė – apie dažniausias tėvų daromas klaidas
Kad vaikas augtų sveikas, o jo organizmas gautų visas reikiamas medžiagas, tinkama mažylių mityba yra labai svarbi. Dietologai pastebi, kad tėvai Lietuvoje pastaruoju metu skiria vis daugiau dėmesio savo mažamečių vaikų racionui, tačiau taip pat atkreipia dėmesį, kad kartais maitinant vaikus daroma klaidų.
Apie dažniausiai pasitaikančias klaidas ir kaip jų išvengti pasakoja gydytoja vaikų dietologė Daiva Čižauskaitė.
Atminkite – mitybos vaikai išmoksta iš tėvų
Gydytoja pasakoja, kad visi vaiko mitybos įpročiai susiformuoja pagal tėvus – jei tėvai rečiau vartoja konkrečius maisto produktus, jų nevartos ir vaikas.
„Mažyliai tėvų yra ne tik maitinami, bet ir juos nuolat stebi, tad beaugant mažamečiai tėvelių elgesį pradeda kopijuoti. Jei tėvai valgo mažiau daržovių, tikėtina, kad ne tik jų mažiau duos vaikams, bet ir patys vaikai augdami rečiau galvos apie daržoves kaip apie maisto šaltinį, – sako D.Čižauskaitė. – Tą patį pastebime ir su užkandžiais tarp pagrindinių maitinimų, pavyzdžiui, pusryčių, pietų ir vakarienės – jei tėvai patys užkandžiauja, tikėtina, kad prie užkandžių įpras ir vaikai. Jei valgote sveikus užkandžius (daržoves ar vaisius) tai problemų nekyla – tačiau pastebime, kad užkandžiai vaikams neretai būna saldumynai ar konditeriniai gaminiai, kurie gali vaikams pakenkti“.
Nepamirškite žuvies
Gydytoja pastebi, kad Lietuvos vaikų racione ji neretai pasigenda žuvies: „Paklausti apie maitinimą žuvimi, tėvai sako, kad šalyje nėra kokybiškos žuvies, tačiau iš tiesų geros žuvies pasirinkti Lietuvoje galima. Jei mažametis nėra alergiškas, mitybai tinka ir šamas, ir lydeka, ir dorada ar kitos šalyje populiarios žuvys“.
D.Čižauskaitė prideda, kad žuvį vaikams geriausia patiekti virtą ar troškintą – gruzdinti ar kepti žuvies gaminiai 1–3 metų vaikams gali pakenkti ne tik dėl aliejaus, bet ir kietų maisto gabalėlių, į kuriuos mažamečio vaiko organizmas reaguoja itin jautriai. Be to, svarbu vaikams duoti jau išrankiotą žuvį be kaulų ar ašakų, kad vaikai valgytų tik pačią žuvies mėsą, net ir be odelės.
TAIP PAT SKAITYKITE: Gydytoja J.Tulčina tėvams: „Jei jūsų vaikai nevalgo daržovių, kalti tik jūs“
Papildomi skysčiai mažiesiems
Gydytoja taip pat pastebi, kad tėveliai neretai teiraujasi, ar mažamečiams reikia duoti papildomų skysčių. Pasak jos, iki maždaug pusės metų amžiaus pagrindinis skysčių ir maistingųjų medžiagų šaltinis vaikams yra motinos pienas, o įtraukus papildomą, pagal amžių pritaikytą maistą, pradedama kartu duoti papildomi skysčiai.
„Svarbu prisiminti, kad geriausia vaikui duoti atsigerti praėjus bent 20 minučių nuo paskutinio maitinimo. Vaikui augant, pieno (ar motinos, ar adaptuotų mišinių) poreikis mažėja, o mitybos racionas turi būti plečiamas“, – sako gydytoja dietologė.
„Mažamečių vaikų organizmas dar tik formuojasi, pratinasi ne tik prie maisto, bet ir prie aplinkos, dėl šios priežasties svarbu atminti, kad duodamas maistas turi būti kuo įvairesnis, pilnavertiškesnis ir kuo labiau koncentruotas. Pirmenybę reikėtų teikti mums įprastiems maisto produktams bei mūsų šalyje augančioms daržovėms ir vaisiams“, – pataria D. Čižauskaitė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Didysis iškylos valgiaraštis: nuo užkandėlių iki šašlykų