Vaisiai ir daržovės: ką mes žinome apie GMO?
Ar žinote, kad daržovės – ne tik organizmui naudingų medžiagų šaltinis? Jos gali nutiesti karjeros kelią ir prišaukti meilę.
Sėkmės garantija
„Sveika mityba gerina dėmesio koncentraciją, budrumą, fizinę sveikatą, o tai nulemia psichinę ir socialinę gerovę“, – teigia Kanzaso valstijos universiteto docentė Tanda Kidd. Geriausias būdas paskatinti vaikus valgyti daržoves – sektinas tėvų pavyzdys. Nereikia gailėti pastangų formuojant sveikus atžalų įpročius.
Vėliau jie padėkos už sveikatingumo pamokas, kurios – tiesiausias kelias išvengti nutukimo, astmos, diabeto ir kitų šiuolaikinio gyvenimo rykščių. Amerikoje beveik kas ketvirtas vaikas (2–5 m.) turi antsvorio arba yra nutukęs. Papildomi kilogramai ne tik pablogina fizinę sveikatą: antsvoris išprovokuoja patyčias, mažina savivertę ir pasitikėjimą.
Jei tėvai nori išugdyti lyderį ir linki atžaloms dirbti mėgstamą darbą, nuo mažų dienų reikėtų kloti sveikos gyvensenos pamatus. Pirmas žingsnis – išmokyti mažylius pasirinkti maistą ir vietoj užkandžių krimsti daržoves, vaisius. Taip pat nerekomenduojama naudoti skanėstų kaip paskatinimo už gerą elgesį.
Psichologai pataria leisti atžaloms spręsti: jei nemėgsta brokolių, gali triaukšti morkas. „Tėvystės stilius ir šeimos įpročiai lemia, kiek daržovių valgo vaikas“, – teigia kita universiteto ekspertė Paula Peters.
TAIP PAT SKAITYKITE: 18 genialių gudrybių, kurias privalo žinoti kiekviena moteris
Sudie ašaroms
Ne už kalnų laikai, kai pjaustant svogūną neteks ašaroti. Japonijos mokslininkai išvedė genetiškai modifikuotas daržoves, kuriose nėra akis dirginančių medžiagų. Pažeidus svogūno ląsteles, į orą išsiskiria lakūs junginiai – sulfidų turintys eteriniai aliejai. Jie dirgina akių gleivinės receptorius, todėl organizmas ginasi padidėjusia ašarų sekrecija.
Aitraus kvapo medžiagos sukelia šeimininkėms daug nepatogumų, tačiau būtent lakūs sieros junginiai atsakingi už daugelį svogūno savybių (skonį, patiekalų aromatą, dezinfekcinį, uždegimo slopinamąjį poveikį). Šios savybės atsirado vykstant evoliucijai ir yra reikalingos augalams išlikti, nes atbaido žolėdžius gyvūnus, kenkėjus.
Japonijos tyrėjai analizuoja svogūno genus jau daugiau kaip 10 metų. Jie rado būdą, kaip pakeisti augalo DNR, kad jis neskleistų nemalonaus kvapo. 2013 m. už šį atradimą selekcininkai pelnė Harvardo universiteto įsteigtą chemijos alternatyviąją Nobelio (Šnobelio) premiją.
Specialus eksperimentas restorane patvirtino, kad pjaustant GMO svogūnus nejuntama aštraus kvapo, jo nelieka ant rankų ar įrankių. „Visa tai virtuvėje sukelia mažiau ašarų ir daugiau šypsenų“, – teigia išradėjai. Tik ar kas nors norės maistui vartoti beskones daržoves?
Gamtinis mutantas
Batatinio sukučio, arba valgomojo batato (lot. Ipomoea batatas), tėvynė yra Pietų Amerika, tačiau šiandien augalas paplitęs po visą pasaulį. Nors jo vaisiai dažnai lyginami su mums įprasta bulve ir neretai klaidingai vadinami saldžiosiomis bulvėmis, šis augalas su bulve neturi nieko bendra, o jo gumbai forma kur kas panašesni į runkelius.
Japonijos tyrėjai analizuoja svogūno genus jau daugiau kaip 10 metų. Jie rado būdą, kaip pakeisti augalo DNR, kad jis neskleistų nemalonaus kvapo.
Skirtingai nei bulvės, batatai yra krakmolingesni, sausesni, tačiau mitybiškai vertingesni. Juose yra daug žarnynui naudingų skaidulų, taip pat širdžiai naudingo mikroelemento kalio ir vitamino A. Batatus naudinga valgyti sergant diabetu, hipertenzija, vidurių užkietėjimu, norint sustiprinti imunitetą.
Belgijos agronomai išplatino pranešimą, kad ši populiari daržovė yra gamtoje susidaręs GMO. Skaičiuodami daržovės genus, jie aptiko pašalinių bakterijų DNR, todėl batatus galima vadinti natūraliai genetiškai modifikuotais. Iš pradžių belgai norėjo išveisti ligoms atsparių bulvių veislių. Tačiau, aptikę augalui nebūdingų genų, nusprendė juos atidžiau išstudijuoti.
Gento universiteto mokslininkams pavyko įrodyti, kad į augalų genomą įsiterpė mikroorganizmų genai, kurių randama laukinėse ir kultūrinėse bulvių rūšyse. Pasirodo, kad mechanizmas, kuriuo bakterijos perduoda augalui savo DNR, yra identiškas laboratorijose taikomoms genetiškai modifikuotų organizmų kūrimo technologijoms. Šis atradimas įrodo, kad, nepaisant skeptiškos nuomonės apie GMO, tokie organizmai susidaro ir gamtoje be žmogaus įsikišimo.
Sveikatos kaina
Visuomenės susirūpinimas genetiškai modifikuotu maistu didėja, bet naujausios apklausos atskleidžia, kad daugelis pirkėjų vis dar nėra pasirengę mokėti brangiau už produktus be GMO. Viena apklausų organizavimo agentūra pasidomėjo suaugusių amerikiečių, ką jie mano apie genetiškai patobulintas javų kultūras, daržoves, vaisius, kurių pridedama į ruošiamą maistą. 57 proc. respondentų buvo susirūpinę, 20 proc. apklaustųjų teigė, kad yra labai sunerimę.
Ekspertai aiškina, kad pirkėjus stabdo žinių trūkumas. „Kai mes paprašome paaiškinti, kas yra GMO, daugelis tik trūkčioja pečiais. Išgirdę žodžius „genetika“, „genetiškai pakeistas“, žmonės stabteli, nes nėra tikri, ką tai reiškia. Mes bijome to, ko nesuprantame“, – sako maisto analitikai. Nors ne visi noriai skaito gaminių etiketėse pateiktą informaciją, atsirinkti padeda produktų ženklinimas.
Apklausa atskleidė ir kitą pirkėjų nuomonę – beveik du trečdaliai apklaustųjų nenori mokėti daugiau už maistą be GMO. Pažymima, kad apie 14 proc. parduotuvių lankytojų aktyviai ieško produktų be GMO ir sutinka su jų kaina. Pusė jų renkasi specializuotas, arba ekologiškas, prekybos vietas.
Vietoj „Viagros“
Vidutinio amžiaus vyrams, kuriuos kankina erekcijos sutrikimai, nebereikės vadinamųjų stebuklingų tablečių. Kardiologė iš Graikijos dr. Athanasios Angelis sako, kad nuo vyriškų negalavimų išvaduos Viduržemio jūros dieta.
TAIP PAT SKAITYKITE: Viduržemio jūros dieta
Ji rekomenduoja valgyti salotas, gardintas alyvuogių aliejumi, daug grūdų, riešutų, žuvies. Kartą per savaitę siūloma pasigardžiuoti raudonos mėsos porcija. Kebabai, skrudintos bulvytės ir meksikietiški buritai – griežtai ribojamų patiekalų sąraše. Atėnų ligoninėje dirbanti medikė pastebėjo, kad sveikas maistas padeda išvalyti net smulkiausias kraujagyslės, todėl pagerėja vyrų potencija.
„Viduržemio jūros dieta yra gerai žinomas sveikos mitybos pavyzdys. Ji lemia ilgaamžiškumą, sumažina vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Todėl svarbu žinoti, kad pakeitę mitybą ir pradėję sportuoti vyrai gali užkirsti kelią ligoms“, – dr. A.Angelis įsitikinusi, kad pirmieji vyriškumo sutrikimai yra rimtas signalas, rodantis prastą viso organizmo kraujagyslių būklę. Norite džiaugtis nesibaigiančiu medaus mėnesiu? Į mylimojo lėkštę įdėkite daugiau šviežių salotų.