Vaiva Rykštaitė. Koks tavo išgarsėjimo tikslas?
Dar apie tą patį. Pažįstamas paleido pirmą savo vlog‘o įrašą. Pažiūrėjau, klausiu koks viso to tikslas? Kaip tai koks, išgarsėti! – atsako. Hmmm. O kokia tavo misija? Kokią žinią neši pasauliui?
Vaikinas, regis, nesupranta klausimo. Nes išgarsėjimas jau pats savaime rodosi vertybė.
„Tada gausiu gerą darbą, daug visokių daiktų už dyką ir toliau kursiu video...“ Abu gūžtelime pečiais, jis, matyt, tyliai sau galvodamas, ko čia ta durnė kabinėjasi. Aš savo ruožtu liūdėdama nesupratime, kaip galima eiti į minią neturint ką jai pasakyti? Tiesiog būti cool. O gal net ne cool – užtenka tiesiog būti...?
Nebūtina iškart imtis gelbėti pasaulį ir agituoti visus tapti vegetarais bei nemušti vaikų. Bet reikia turėti stuburą. Visos mano socialinėse medijose sekamos asmenybės tarp daugybės asmenukių ir brunch‘ų nuotraukų turi aiškiai deklaruojamas vertybes – ar tai būtų Agnės Jagelavičiūtės moterų emancipacija („didink ne šikną, o karjerą“), ar Sandros Bernotaitės „Gydantis rašymas“, ar svaiginačiai nostalgiška dažnai senovinėmis nuotraukomis kalbanti Mariaus Buroko poezija.
„Tu senamadiška“ sako mano draugė. „Jei tas vaikinas su savo vlog‘u surinks penkis milijonus peržiūrų, vadinasi, jo įgūdžiai šiame pasaulyje yra vertingesni nei tavo filosofinis išsilavinimas“.
Gilus atodūsis. Ir bloga linkėti jam nesinori. Ir vis tiek kažko širdy neramu, dėl to, kad jau nepajėgiu suprasti sėkmės algoritmų. Ir tuo pačiu gera laikytis tų „senamadiškų“ pramogų – kino ir knygų, senatviškai bambant „koks keistas šiuolaikinis jaunimas“. Čia, beje, ne kartų klausimas, nes kalbu apie savo bendraamžius ir vyresnius.
Ir tik nekiškit man Kim Kardashian tipo pavyzdžių, maždaug „darau ką noriu ir už tai gaunu babkes, o jūs visi kiauri, nes mane stebit.“ Jo. Taip irgi įmanoma. Kaip ir nugyventi gyvenimą pasauliu neduodant nė lašo vertės. Nes kurti vertę – daryti kažką TIKRO, gero, kovoti net už naiviausiais savo idėjas – tai turėtų būti mąstančio žmogaus tikslas, nesvarbu, gyvenant atsiskyrėlio ar paparacių blyksčių nušviestą gyvenimą.
Daugiau Vaivos Rykštaitės tekstų http://sofijantsofos.blogspot.com/