Vakaro skaitiniai: Linos Ever „Berlyno romanas“
Tinklaraštininkė Jurgita Dzikienė – marketingo profesionalė, paskyrusi savo laiką vaikų auginimui ir mylimam hobiui – knygų skaitymui. „Prieš ketverius metus išėjus vaiko priežiūros atostogų, skaitymas ir įvairių tekstų rašymas man tapo tikra atgaiva nuo kasdienių rūpesčių,“ – teigia tinklaraščio „Mama su knyga“ autorė. Dalinamės jos apžvalga Linos Ever knygai „Berlyno romanas“.
„Berlyno romaną“ žinojau jau nuo tada, kai knyga buvo išleista. Ilgai nesinorėjo man jos skaityti, nes… nepatiko viršelis. Nors jame atspindėti romano herojai, bet man jis atrodė toks šaltas, neįdomus, akį rėžė negražiai nulakuotas nagas ir nukrapštyta odelė. Tačiau savo tokiai knygų atrankai gavau dar vieną pamoką, nes juk patarlė byloja – nespręsk apie knygą iš jos viršelio.
Lina Ever – rašytoja, tinklaraštininkė, gimusi Panevėžyje, studijavo žurnalistiką, prieš kelerius metus su šeima persikraustė gyventi į savo svajonių miestą Berlyną. „Berlyno romanas“ tai jau trečioji autorės knyga
Skaitydama pirmą skyrių šiek tiek pasimečiau. Pasirodė, kad Lina Ever rašo apie save, apie savo šeimą, apie savo pirmąją knygą. Paskui suvokiau, kad ji mini dukrą (pati augina sūnų), vyro vardas lyg kitoks ir pirmasis jos romanas nebuvo toks kaip aprašo. Pasak autorės, „Berlyno romanas“ – tai istorija, kurią ji sukūrė stebėdama aplinkinius žmones, dauguma romano personažų tikri ir net kai kurie jų vardai nepakeisti. Taipogi realus ir pagrindinis veikėjas – vaikų darželio auklėtojas.
Rūta – populiari lietuvė rašytoja, neseniai su šeima persikėlusi gyventi į Berlyną ir ieškanti dukrai darželio. Jos paieškų radare fiksuojami visi vyrai ir nekantriai laukiama kol bus rastas tas vienintelis – personažas būsimai knygai. Išvydus naująjį dukros auklėtoją, it perkūnas drioksteli suvokimas, kad jis ir yra tas ieškomasis. Tuomet veiksmas persikelia į praeitį ir Rūta prisimena kokį kelią ėjo iki dabarties: pažintis su vyru Tomu, nėštumas, išgyvenimai, pirmoji knyga, šlovė, Berlynas ir neapsakoma simpatija šiam miestui.
Suradusi tinkamą personažą savo naujam romanui, ji imasi jo analizės, stebėjimo, nori jį pažinti kaip įmanoma geriau ir visus atradimus perteikia kūrinyje. Netrukus jiedu pradeda bendrauti, pamažu artėti, kol vieną dieną sprogsta jausmų burbulas.
Tai nuotykis, tai mano nuotykis, nusipelniau jo, tiek metų gyvendama padoriai ir atsakingai, raminau save. Gyvenimas prabėgs pro šalį, o aš net neturėsiu ką̨ prisiminti.
Tai nuotykis, tai mano nuotykis, nusipelniau jo, tiek metų gyvendama padoriai ir atsakingai, raminau save. Gyvenimas prabėgs pro šalį, o aš net neturėsiu ką̨ prisiminti.
Kūrinio įdomumas ne tik netradicinėje meilės istorijoje, bet ir tame, kad tai tarsi knyga knygoje. Skaitytojas supažindinimas su kūrybiniu procesu, veikėjų atranka, jų charakterių „statybomis“, šiek tiek praskleidžiami leidyklų užkulisiai, redaktorių darbo metodika. Šioje istorijoje naujo kūrinio rašymas persipina su tikrojo Rūtos gyvenimo peripetijomis ir tai, ką ji aprašo, mistiškai ima pildytis realybėje.
Vienintelis šios knygos minusas yra jos pabaiga. Nuo to momento, kai Rūta grįžta į Lietuvą, tarsi keičiasi istorijos stilius. Atrodo, kad pati autorė išgyveno aprašytą sceną leidykloje su redaktore. Man įsipiršo jausmas, jog šio romano pabaiga turėjo būti kiek kitokia…
„Berlyno romane“ nerasite įtempto veiksmo, jame gausu išgyvenimų, kurie aprašyti itin tikroviškai ir vaizdingai, pateikta spalvingiausia jausmų paletė. Nors romanas lengvai skaitomas, nepasižymi sudėtingomis prasmėmis, paslėptomis kažkur tarp eilučių, bet tikrai nėra skystas meilės seilės kratinys. Tai istorija apie sudėtingus jausmus, apie dramatišką vidinį moters gyvenimą, jos transformaciją: nuo pamestos verkšlenančios merginos iki ištekėjusios moters, besiblaškančios tarp sprendimų, kurie pačiai būtų tinkami ir neskriaustų šeimos.
Daugiau knygų apžvalgų galite rasti tinklaraštyje „Mama su knyga“.
