Velykų kepiniai be streso: šefai atskleidžia – kur klystame, ką pasiruošti iš anksto ir kas visada išgelbėja
Artėjant Velykoms vis daugiau žmonių suka galvą ne tik apie pagrindinius patiekalus, bet ir apie desertus – juk būtent jie dažnai tampa šventinio stalo akcentu. Vis dėlto, kaip pastebi konditerijos šefai, net ir turint geriausius ketinimus, desertai ne visada pavyksta taip, kaip tikimasi. Kokių klaidų galima išvengti ir ką pasiruošti iš anksto, kad Velykų desertas būtų tobulas, o šventinės nuotaikos netemdytų nelaukti iššūkiai?
Desertas per šventes dažnai tampa kone pagrindiniu stalo akcentu ir laukiamiausia akimirka, todėl nenuostabu, kad jam skiriamas ne mažesnis dėmesys negu pagrindiniam patiekalui. Vis dėlto, tobulai suruošti šventinį stalą gali būti nemenkas iššūkis ir, deja, dažnai nukenčia būtent desertai.
Kaip pastebi „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė, prieš šventes vis aiškiau matyti dvi kryptys: dalis žmonių vis dar nori patys kepti ir eksperimentuoti virtuvėje, tačiau vis daugiau pirkėjų ieško patogių, jau paruoštų sprendimų.
„Matome, kad pirkėjai Velykoms vis dažniau renkasi lengvesnius desertus, gaivesnius tortus – mažiau cukraus turinčius gaminius, desertus su vaisiais, uogomis ar putėsių tipo tekstūros. Taip pat auga susidomėjimas mini desertais, kurie leidžia paragauti daugiau skonių ir neapsunkina po sočių šventinių patiekalų“, – sako ji.
Anot G.Kitovės, svarbus tampa ir patogumas – šiuolaikiniai pirkėjai vertina galimybę sutaupyti laiko, todėl dažnai sudėtingesnius desertus patiki profesionalams ir renkasi iš gausios „IKI Šefų“ sukurtos desertų pasiūlos, kur galima rasti tiek madingų naujienų, tiek tradicinių, visiems gerai žinomų skanėstų.
Kokias klaidas darome ir kaip keičiasi tendencijos
Anot „Iki“ šefo Egidijaus Andriuškevičiaus, viena dažniausių klaidų – skubėjimas. Desertai reikalauja kantrybės, tačiau žmonės dažnai neskiria pakankamai dėmesio ingredientų kokybei, nesilaiko tikslių proporcijų arba nepalaukia, kol desertas tinkamai atvės. „Dar viena klaida – per sudėtingi pasirinkimai šventei“, – pabrėžia konditeris. Noras nustebinti kartais nuveda prie pernelyg komplikuotų receptų, kurie sukelia daugiau streso nei džiaugsmo.
Būtent todėl verta ruoštis iš anksto. „Šventinis desertas visada prasideda anksčiau nei pati šventė“, – šypteli E.Andriuškevičius.
Jis rekomenduoja iš anksto išsikepti pagrindus, pasiruošti kremus ir rinktis tokius desertus, kurie pastovėję įgauna geriausią skonį. Tai leidžia išvengti paskutinės minutės skubėjimo ir užtikrina geresnį rezultatą.
Kalbant apie pačius Velykų desertus, akivaizdu, kad keičiasi ir žmonių skoniai. Pasak šefo, metai iš metų stebima aiški tendencija – Velykos siejasi su pavasariu, lengvumu ir atgimimu, todėl vis dažniau atsisakoma sunkių, riebių tortų. Juos keičia gaivesni pasirinkimai: desertai su uogomis, citrusiniai skoniai, įvairūs putėsio tipo sprendimai, taip pat mažesnės porcijos.
„Tai nėra tik mada – tai natūralus žmonių noras po žiemos rinktis lengvesnį, „švaresnį“ skonį“, – pastebi jis. Vis dėlto tradicijos niekur nedingsta – ant šventinio stalo dažnai atsiduria mieliniai kepiniai ar pyragai, tačiau juos vis dažniau papildo modernesni sprendimai, tokie kaip mini desertai ar desertai stiklinėse.
Svarbus klausimas, su kuriuo susiduria daugelis – ką verta gaminti patiems, o ką geriau patikėti profesionalams?
Pasak E.Andriuškevičiaus, svarbiausia nepamiršti pačios šventės esmės: „Niekas nenori šventės akimirkų praleisti nesibaigiančiomis valandomis virtuvėje. Ypač šiais laikais, kai daug žmonių gyvena intensyviu tempu ir svarbiausiu tampa kokybiškas laikas su šeima.“
Todėl turint mažiau laiko, verta paprastesnius desertus gaminti namuose, o sudėtingesnius, daugiau kruopštumo reikalaujančius, – patikėti profesionalams. Tai padeda išvengti streso ir leidžia iš tiesų mėgautis švente.
„Prieš Velykas „Iki“ siūlo platų desertų pasirinkimą, todėl nesunku rasti kokybišką ir estetiškai pateiktą variantą, kuris papuoš stalą ir sutaupys laiko. Svarbiausia suteikti sau ir kitiems laisvę mėgautis laiku su šeima, o ne praleisti jį virtuvėje“, – antrina ir G.Kitovė.
Ieškantiems paprastos, bet elegantiškos idėjos šventei, konditerijos šefas siūlo išbandyti varškės ir maskarponės desertą su uogomis.
Reikės:
200 g maskarponės, 200 g švelnios varškės, 2–3 šaukštų medaus arba sirupo, šiek tiek vanilės, sausainių pagrindui ir šviežių uogų.
Gaminimas:
Maskarponę, varškę, medų ir vanilę sumaišykite iki vientisos masės. Tuomet dėkite sluoksniais į stiklinę: sausainiai, kremas, uogos. Desertą palaikykite šaldytuve bent 2 valandas.
Mažiau yra daugiau?
Kalbant apie šventinę kulinariją, svarbu ne tik skonis ar išvaizda – vis dažniau akcentuojamas balansas. Kaip pastebi „Iki“ konditerijos šefas Thierry Lauvray, šiandieninės kulinarijos tendencijos yra gerokai pasikeitusios, ir Lietuva čia nėra išimtis.
Anot jo, viena didžiausių klaidų ruošiant desertus – perteklius. Nors šventiniai patiekalai dažnai būna sotūs, desertai neturėtų dar labiau apsunkinti bendro stalo. Būtent todėl pirmiausia verta atkreipti dėmesį į cukraus kiekį.
„Per pastaruosius 20 metų teko peržiūrėti savo receptus, sumažinant cukraus kiekį bent 50 proc. Kai kuriuose, priklausomai nuo ingredientų, jo visiškai atsisakiau“, – sako šefas.
Panašiai vertinami ir riebalai. Nors sviestas konditerijoje yra būtinas, pernelyg sodrų skonį galima subalansuoti kitais būdais. Tam pasitelkiama rūgštelė, šiek tiek druskos ar citrinos sulčių – jos ne sumažina riebalų kiekį, tačiau padeda sušvelninti bendrą skonį ir suteikia desertui lengvumo pojūtį.
Kalbėdamas apie pasiruošimą šventėms, T.Lauvray akcentuoja laiką kaip vieną svarbiausių niuansų. Jo teigimu, desertus geriausia ruošti iš anksto – vieną ar dvi dienas prieš šventę. Taip ne tik sutaupoma laiko, bet ir pagerėja pats rezultatas: skoniai turi galimybę atsiskleisti, susigerti ir tapti vientisesni. Tiesa, anot šefo, dekoracijas iš šviežių vaisių ar cukraus verta ruošti jau prieš pat patiekiant, kad jos išliktų estetiškos ir gaivios.
Kalbant apie Velykų desertų pasirinkimus, šefas išskiria tradicijos ir sezoniškumo derinį. Pasak jo, Velykų boba – neatsiejama šios šventės dalis, nepriklausomai nuo to, ar tai mielinė tešla, ar kitokia. Svarbiausia išlieka forma ir simbolika.
Kartu ant šventinio stalo vis dažniau siūloma rinktis desertus su vaisiais – įvairiomis jų formomis. Ypač išskiriami tortai su vaisių putėsiais, kurie, pasak T.Lauvray, yra tobulas intensyvaus skonio ir lengvumo derinys.
Sprendžiant, ką gaminti patiems, o ką geriau įsigyti jau paruošto, šefas siūlo remtis paprastumu ir kokybe. Kaip vieną iš variantų jis išskiria „Iki“ siūlomą pyragą „Edeno sodas“ – desertą, pasižymintį ryškiu egzotinių vaisių skoniu ir saulėta geltona spalva, kuri suteikia stalui šventiškumo.
Taip pat jis rekomenduoja „Iki“ vietoje kepamą, rankų darbo šimtalapį, kurį įvardija kaip vieną mėgstamiausių lietuviškų desertų – tai dar vienas įrodymas, kad tradiciniai skoniai nepraranda savo vietos net ir šiuolaikiniame kontekste.
Ieškantiems idėjos namų desertui, T.Lauvray siūlo paprastesnę, bet ne mažiau šventišką alternatyvą – Velykų bobą, gaminamą keksui artimu pagrindu.
Reikės: 150 g razinų, 130 g cukruotų vaisių, 130 g cukruotų vyšnių, gintarinio romo, 195 g sūdyto sviesto, 195 g cukraus pudros, šiek tiek vanilės miltelių, 195 g kiaušinių, 275 g miltų, 6,5 g kepimo miltelių.
Gaminimas:
Vaisius per naktį pamirkykite rome. Tuomet sumaišykite ištirpintą sviestą su cukraus pudra ir vanile, gerai išmaišykite ir įmuškite kiaušinius (jų kiekį reikėtų sverti – vienai formai apie 195 g). Suberkite miltus ir kepimo miltelius, išmaišykite iki vientisos tešlos. Nusausintus vaisius įmaišykite į tešlą ir supilkite ją į kepimo formą.
Kepkite apie 1 val. 10 min. 155 °C temperatūroje, tuomet dar 25 min. 145 °C temperatūroje (jei įmanoma – su garais). Jei orkaitė šios funkcijos neturi, paskutinėms minutėms įdėkite indą su verdančiu vandeniu. Iškepusį, dar šiltą pyragą gausiai apšlakstykite likusiu romu – alkoholis išgaruos, tačiau suteiks desertui išskirtinio aromato.
Skanių Velykų!
