Verslininkė Liucina Rimgailė vaikams kurs specialų keksiukų receptą: rinks lėšas iniciatyvai „Niekieno vaikai“
Žinia apie ligą ar būtiną operaciją visiems – nemaloni. Ją išgirdę ieškome artimo rankos ir palaikymo. O kas ją išties, jeigu artimo – nėra? Iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanoriai kasdien budi Lietuvos ligoninių vaikų skyriuose, kad būtų ramsčiu mažiausiems – apkabintų ir pasakytų: „Viskas bus gerai“.
Vedima noro padėti šiai iniciatyvai plėstis, verslininkė, kepyklėlės „Liu Patty desertinė“ įkūrėja kartu su aukojimo platforma „Aukok.lt“ ragina prisidėti prie greitesnio ir emociškai lengvesnio vaikų sveikimo.
Projekto „Tapk Ambasadoriumi“ dalimi tapusi L. Rimgailė dvi savaites rinks lėšas iniciatyvos „Niekieno vaikai“ veiklai. Surinkusi užsibrėžtą 2 000 eurų sumą ji sukurs sveikuolišką keksiuko receptą ir iškepusi gardžių, spalvotų keksiukų jais vaišins savo desertinėje visus atvykusius mažuosius pirmąją šių metų mokslų dieną (rugsėjo 2 d.).
Kodėl nusprendėte prisidėti prie iniciatyvos „Niekieno vaikai“?
Nėra tinkamo laiko susirgti ir nėra tinkamo laiko patekti į ligoninę. O tada, kai patenkame, sunkiai išgyvename, jaudinamės ir ieškome artimųjų palaikymo. Suaugusiems žmonėms tai – sunkus momentas, o ką jau kalbėti apie vaikus... Dėl to šis projektas pasirodė labai prasmingas ir turintis konkrečią misiją – nuraminti, paguosti, apkabinti, kai to labiausiai reikia. Man asmeniškai nuoširdus apkabinimas yra tai, kas gali padėti išspręsti labai daug, nes jis suteikia begalę jėgų ir tikėjimo.
Ar tai pirmasis jūsų prisidėjimas prie labdaringos veiklos, pagalbos vaikams?
Aš turiu įmonę, į kurią periodiškai žmonės kreipiasi su prašymais padėti ir prisijungti prie įvairių iniciatyvų. Vienu metu jų pasidarė tiek daug, kad pasakiau sau – remsime tik su vaikais susijusias iniciatyvas. Jeigu kalba eina apie vaikus, aš negaliu likti jiems abejinga.
Kas, jūsų nuomone, yra žmogus, kuriam reikia padėti?
Turiu šiuo klausimu griežtą nuomonę. Aš suprantu kelias silpnąsias socialines grupes, kurias reikia palaikyti – tai nėščiosios, pensininkai, žmonės su negalia ir vaikai. Tam tikrais atvejais jiems tikrai reikia pagalbos iš aplinkos, nes patys jie ne visada gali susitvarkyti. Visų kitų, kurie yra sveiki ir ši sąlyga netrukdo dirbti, aš nepateisinu.
Ar dažnai aukojate impulsyviai – išgirdusi istoriją per televiziją ar paprašyta gatvėje?
Nepateisinu nedirbančių žmonių, nes, kaip verslininkė, matau, jog kai kurios valstybės skiriamos išmokos yra nepagrįstai didelės ir netgi demotyvuoja tuos, kurie jas gavę nemato prasmės dirbti už tiek, kiek gauna, pvz. seselės ar kasininkai. Taip neturėtų būti. Juk negali visi būti direktoriais. Kalbant apie televizines laidas, man nepatinką jų formatas. Tos pastangos sukelti gailestį mane veikia neigiamai, nors ir negaliu sulaikyti ašarų tuos vaizdus bežiūrint. Tiesiog jeigu nori padėti, padėsi ir be keliamo kaltės jausmo. Tikiu, jog ir šiuo atveju žmonės supras ir įsivaizduos, kaip jaučiasi vienas vaikas ligoninėje, negraudinsime jų vaizdais.
Surinkusi 2 000 eur. sumą planuojate sukurti sveikuolišką keksiukų receptą ir jais vaišinti mažuosius. Ar esate kažką panašaus dariusi anksčiau?
Ne! Dėl to kūrybinis procesas turėtų būti labai įdomus. Žinau, kad vaikai ne taip mėgsta kremą, tad keksiukai bus su daugiau biskvito, spalvoti ir priverčiantys kauptis seiles burnoje (juokiasi). Labai noriu ir pati pamatyti jų besišypsančius veidus, todėl tikiu, kad mums pavyks!
Norintys prisidėti prie Liucinos Rimgailės iniciatyvos, tai gali padaryti ČIA.
+1