Veterinarė Ramunė Dvaržeckienė: „Žiemą svarbu tinkamai prižiūrėti augintinių odą ir letenėles“. Apsauginio vaško receptas

„Nepaisant oro sąlygų, kiekvienas šuo turėtų kasdien palakstyti lauke. Tiesa, pasivaikščiojimo trukmė priklauso nuo augintinio sveikatos būklės, savijautos ir kiek yra užgrūdintas jo organizmas. Paltukai, megztukai ir batukai padeda augintiniams nesušalti. Ir visų pirma tai aktualu trumpaplaukiams ar vyresnio amžiaus šunims“, – tikina veterinarijos gydytoja Ramunė Dvaržeckienė.

Anot jos, vyresniems ar trumpaplaukiams keturkojams rekomenduojami paltukai ar megztiniai su  aukšta apykakle – drabužis būtinai turi dengti visą kūną iki pat uodegos bei pilvo apačią, tačiau jei drabužiais aprengtas augintinis itin stresuoja, per prievartą jo rengti nederėtų. Gydytoja pataria tokiu atveju verčiau jau kiek trumpinti pasivaikščiojimo laiką, kad šuo nesušaltų.

„Net trumpalaikis šaltis gali sukelti galūnių, snukio (nosies veidrodėlio) ar ausų galiukų nušalimus“, – tikina gydytoja.

Augintinių nušalimo požymiai

Anot R. Dvaržeckienės, ilgalaikis šalčio poveikis pirmiausia išplečia kraujagysles. Nušalusioje vietoje matyti odos paraudimas. O vėliau kraujagyslės siaurėja, todėl blogėja audinių mityba ir matomi pabalusios odos plotai. Atsiranda skausmas. Vėliau skausmas išnyksta, audiniai apmiršta. Oda tampa balta ar žalsvai gelsva ir atrodo neįprastai kieta arba lyg vaškuota ir gali luptis. 

Veterinarijos gydytoja atkreipia dėmesį, kad išoriškai šiame etape nustatyti nušalimo neįmanoma, galima tik daryti prielaidą, kad kuo žemesnė buvo temperatūra ir ilgesnis poveikis, tuo blogiau. Specifiniai simptomai, leidžiantys nustatyti nušalimo laipsnį, paprastai visiškai pasireiškia pirmosios paros pabaigoje. 

„Jei įtariate, kad nušalo jūsų augintinio kuri nors kūno vieta, visų pirma nuneškite jį į kambario temperatūros patalpą, tada ant nušalusių vietų dėkite šiltus kompresus (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė ar tvarsčiai, keičiami kas 2–3 min.). Keiskite juos, kol šalčio pažeista odos vieta tampa rausva. Po to kreipkitės į veterinarijos gydytoją“, – pataria specialistė.

Veterinarė atkreipia dėmesį, kad nušalusių augintinių kūno vietų šildyti tiesiogine šiluma jokiu būdu nederėtų, kadangi ji gali dar labiau pažeisti jau ir taip šalčio pakenktus audinius.

Veterinarė atkreipia dėmesį, kad nušalusių augintinių kūno vietų šildyti tiesiogine šiluma (glausti prie radiatorių, guminių šildyklių, merkti į karštą vandenį, šildyti naudojant plaukų džiovintuvą ir pan.) jokiu būdu nederėtų, kadangi tiesioginė šiluma gali dar labiau pažeisti jau ir taip šalčio pakenktus audinius.

Labai šalta aplinka, ilgas buvimas joje, lietus, vėjas  ar buvimas šaltame vandenyje, anot gydytojos, ir augintiniams gali sukelti hipotermiją.

Hipotermija – būsena, kai organizmo temperatūra nukrinta iki žemesnės nei reikalinga palaikyti organizmo metabolizmą ir funkcionavimą.

Ji skirstoma į 3 etapus: lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią. Lengva hipotermija yra kai šuns kūno temperatūra siekia 32–35 °C, vidutinio sunkumo hipotermija  – 32–28 °C ir sunki – kai kūno temperatūra mažesnė nei 28 °C.

Taip pat skaitykite: Alternatyvioji medicina: kuo mums gali padėti gyvūnai – šunys, katės, žuvytės ir kiti?

Hipotermijos požymiai – drebulys, nerimas, raumenų sustingimas, lėti judesiai, žemas kraujo spaudimas, stuporas, lėtas kvėpavimas. Sunkios hipotermijos atveju – išsiplėtę vyzdžiai, nesigirdi širdies plakimo, apsunkintas kvėpavimas, koma.

„Jei Jūsų šuniui pasireiškė hipotermijos požymiai, būtina kuo greičiau jį sušildyti. Įneškite augintinį į šiltą patalpą, jei jis sušlapęs, nusausinkite ir įsupkite į sausą ir šiltą vilnonę antklodę,  aliuminio foliją, pridėkite šildomąją pūslę arba butelį su šiltu vandeniu. Tik būkite atsargūs, kad nenudegintumėte odos.

Hipotermijos požymiai – drebulys, nerimas, raumenų sustingimas, lėti judesiai, žemas kraujo spaudimas, stuporas, lėtas kvėpavimas. Sunkios hipotermijos atveju – išsiplėtę vyzdžiai, nesigirdi širdies plakimo, apsunkintas kvėpavimas, koma.

Gyvūno kūno temperatūrą būtina matuoti kas 10 min. Jeigu šuns kūno temperatūra nukrinta žemiau kaip 36° C, dingsta drebulys, gyvūnas darosi apatiškas, vangiai kvėpuoja, būtina skubi veterinarinė pagalba. Esant sunkiai hipotermijai, reikia profesionalios veterinarų pagalbos ir gydymo, kadangi gresia rimtos komplikacijos“, – tikina R. Dvaržeckienė. 

Svarbu tinkamai prižiūrėti ir letenėles

Anot gydytojos, žiemą sausas ir šaltas oras, šlapdriba, sniegas bei aštrios ledo šukės gali sukelti letenėlių pažeidimus, tad letenėlių ir tarpupirščių oda ima niežėti, skilinėti, pleiskanoti, o ledo šukės gali  padaryti net gilius odos pažeidimus. Norint išvengti šių pažeidimų būtina tinkama letenėlių priežiūra. Gydytoja vardija, į ką derėtų ypač atkreipti dėmesį.

Nagų priežiūra. Visada reguliariai patrumpinkite šuns nagučius. Nes ilgus nagus turėdami šunys gali užsikabinti ir skaudžiai pasisukti pirštą/nusilaužti nagą. Remdamiesi į žemę, nagai priverčia šunį plačiau laikyti pirštus, todėl su ilgais nagais netinkamai remiasi pėda ir pakinta judesys.

Tarpupirščiuose esančių plaukų priežiūra. Bukomis žirklėmis tarpupirščiuose esantys plaukai turi būti iškerpami, kad nesusidarytų ledo kamuolėlių, kurie šuniui sukelia skausmą. Taip pat juos pašalinus, lengviau aplikuoti apsauginį letenėlių vašką.

Naudokite apsauginį vašką. Prieš išeidami į lauką, visada patepkite augintiniui apsauginiu vašku  letenėles ir tarpupirščius arba aukite batukus. Batukai apsaugos patikimiau, tačiau ne kiekvienas šuo sutiks ramiai su jais vaikščioti. Vašką naudoti paprasčiau, bet jis letenėles apsaugo tik 15 minučių, todėl ilgesniems pasivaikščiojimams reikia imtis visą apsauginio vaško indelį ir kartkartėmis patepti letenėlių pagalvėles.

Pasivaikščiojimai. Lauke vedžiodami šunį venkite šalikelių, gatvių ar takelių, nes jie dažniausiai būna padengti ledą ir sniegą tirpdančiomis medžiagomis, druskomis ar antifrizu, kurie itin kenkia augintinių pėdų odai.

Grįžę namo po kiekvieno pasivaikščiojimo nuplaukite šiltu vandeniu sniegą ir ledą nuo šuns letenėlių bei pilvo. Tarpupirščiuose gali susidaryti ledo kamuolėlių, tad atsargiai išimkite ledus pirštais ar šiltu vandeniu.

Dėmesio! Jei lauke šuo pradeda kilnoti letenėles, vadinasi, jam darosi šalta, todėl pasivaikščiojimus turėtumėte baigti.

Pasigaminkite patys: augintinių letenėles apsaugantis vaškas

Reikės:

• 60 g alyvuogių, saulėgrąžų ar migdolų aliejaus;
• 60 g kokosų aliejaus;
• 30 g taukmedžio sviesto;
• 4 arbat. š. bičių vaško;
• 20 lašų vitamino E.

Priedas (jei pageidaujate, galite įlašinti): 2–3 lašai eterinio aliejaus  (pagal norimas savybes, pvz.: norint antibakterinių savybių, galima įlašinti arbatmedžio ar ciberžolės, gvazdikėlio, čiobrelio ir t.t.;  norint mėgstamo kvapo – levandų ar citrinų, pušų, apelsino žiedų ir t.t. aliejus).

Gaminimas:

Bičių vašką, kokosų aliejų, taukmedžių sviestą sudėkite į karščiui atsparų indelį ir, atsargiai kaitindami, ištirpdykite šilto vandens vonelėje. Paskui atsargiai supilkite alyvuogių ar kt. aliejų ir gerai sumaišykite. Palaukite, kol mišinys atvės, tada įlašinkite vitamino E, o jeigu norite, dar galite įlašinti ir mėgstamo eterinio aliejaus. Supilstykite į norimas formeles ir palikite sustingti.

Nelaikyti labai šiltoje vietoje. Sunaudoti per 1–2 metus.

Gydytojos rekomendacijos augintinių šeimininkams:

• Šaltuoju metų sezonu dauguma namų oras tampa sausas, todėl šuo išeikvoja daug drėgmės ir oda/kailis tampa sausi. Minkštu šepečiu šukuokite šunį energingai ir reguliariai. Toks masažas šepečiu gerina odos kraujotaką ir stimuliuoja riebalinėse liaukose natūralaus sebumo gamybą.

Taip pat skaitykite: Ar jūsų šuo laka pakankamai vandens?

• Padidinkite patalpų drėgmę, taip sumažinsite augintiniui odos sausumą ir niežulį. Taip pat galima daryti avižų dribsnių voneles, jos ramina odą ir sumažina jos paraudimą. 
• Keturkojus su labai tankiu kailiu ir povilne šaltuoju laikotarpiu būtinai reikia šukuoti, nes sušlapus kailiui, drėgmė dirgina odą ir atsiranda šlapiuotės.
• Žiemą niekada per daug nenutrumpinkite augintinio kailio. Maudykite šunį tik po paskutinio vakarinio pasivaikščiojimo.
• Mėnesį prieš šaltąjį sezoną, papildykite savo augintinio racioną žuvies taukais (Omega–3 ir Omega–6 riebalų rūgštimis) ar šalto spaudimo nerafinuotais augaliniais aliejais ir riebaluose tirpiais vitaminais E ir A.
• Jei dažnai keliaujate su savo keturkoju, automobilyje turėkite pirmosios pagalbos vaistinėlę, antklodžių, rankšluoščių, vandens ir dubenėlį.
• Per šalčius niekada nepalikite augintinio vieno automobilyje. Žiemą automobilis veikia kaip „šaldytuvas“.
• Ilgai nepalikite kačių be priežiūros lauke, nes jos mėgsta lipti ant automobilyje esančių šilumą išskiriančių pavojingų vietų.
• Siekiant išvengti traumų, hipotermijos ir skendimo, neleiskite šuniui lipti ant užšalusių vandens telkinių.
• Voljeruose gyvenančių šunų būdas rekomenduojama tinkamai apšiltinti ir padaryti prie būdos dvi sienas, kurios apsaugos nuo vyraujančių vėjų. Nerekomenduojama būdos statyti tiesiog ant žemės, reikėtų sukalti medinį pagrindą, kad augintiniui iš apačios netrauktų šaltis ir viduje būtų šilčiau.