Vilniaus mero patarėjas K.Žukauskas: „Labai gerai, kad Lietuvai nutiko M.A.M.A“
Kol diskusija dėl įvykusių M.A.M.A apdovanojimų verda toliau, apie susiklosčiusią situaciją pasisakė Vilniaus miesto mero patarėjas Karolis Žukauskas. Jo teigimu, tokie renginiai ir įvykiai ateityje kartosis, todėl svarbu priimti tinkamus sprendimus.
Savo nuomonę Vilniaus miesto savivaldybės atstovas išreiškė socialiniame tinkle „Facebook“. Savo įrašą jis pradėjo įvardindamas tris pagrindinius argumentus:
1. Labai gerai, kad Lietuvai nutiko M.A.M.A
2. Blogai, kad šio renginio organizatoriai naglokai nusispjovė į įstatymus.
3. Nusiteikim – tokie renginiai ir įvykiai kartosis. Laikas nuspręsti ir pasirinkti: darysim tai legaliai, su galimybe užtikrinti saugią kontrolę ir padėsime atsigauti uždarytiems sektoriams, ar ir toliau oficialiai laikysime viską uždarę iki pandemijos visiškos pabaigos, bet laikas nuo laiko matysime nelegalius atvejus ir diskutuosime dėl kiekvieno jų viešumoje.
- Turime bent 0,5 mln. gyventojų su imunitetu (paskiepyti, persirgę). Greičiausiai net daugiau.
- Ilgas pusmečio karantinas visus išvargino – tai ne pernykštis 2,5 mėn. karantinas ir maksimalus visų susikaupimas.
- Oras šyla, žmonės bus lauke – ar drausim, ar nedrausim, to neišvengsim. Juokinga, kai kiti piktinasi, kad Vilniuje mieste tiek žmonių – o ką jūs norite, uždrausti ir gryną orą po ilgos žiemos? Ir tai nėra blogai – geriau pilnos sporto aikštelės lauke, nei maži būreliai uždarose patalpose. Ar išnaudosime šylančio oro ir atsidarančio lauko privalumus, ar juos ignoruosime – mūsų pasirinkimas.
- Turime vakciną ir jau jos pagalba apsaugojome didelę dalį pažeidžiamiausių piliečių. Karantinas yra visuomenės susitarimas – saugodami silpniausius, mes patys apribojame savo laisves. Silpniausi tuoj bus paskiepyti, o tie, kurie savo noru atsisako skiepo, negali tikėtis, kad visuomenės susitarimas tęsis dėl jų – yra vakcina, pasirinkimas nesiskiepyti yra konkretaus asmens noras rizikuoti savo gyvybe, už kurį negalime reikalauti likusios visuomenės dalies atsakomybės. Ir šitas susitarimas, akivaizdu, eina į pabaigą.
- IT galimybės – 18 amžiuje su virusu irgi buvo kovojama karantinu, bet dabar 21 a. – laikas išnaudoti technologines galimybes, kurias pasaulis jau sukūrė.
- Greitieji testai – jau yra galimybė pirkti juos dideliais kiekiais, todėl ir testuotis bus galima masiškai.
- Emocinė žmonių sveikata labai bloga. Kalbu ne tik apie piktas diskusijas FB – juk kiek nežinome apie situacijas šeimose, kurios veikiančių mokyklų metu bent jau prižiūrimos socialinių darbuotojų, o dabar per zoom kameras turbūt nelabai matome, kas vyksta už uždarų durų.
- Daugybė verslų ar net atskirų sektorių kabo ant bankroto ribos. Laikyti juos uždarytus valstybei kainuos milžiniškus pinigus ir dabar, ir po to, kovojant su liūdnomis pasekmėmis (bedarbystės išmokos, nesumokėti mokesčiai valstybei ir t.t.).
- Po ilgos pandemijos kovoti su masinėmis depresijomis ar leisti žmonėms patiems ieškoti emocinio įkvėpimo gamtoje ir prie jūros?
- Liepti ir toliau užsidarius namuose žiūrėti TV ir tokiu būdu tenkinti savo kultūros poreikius, ar iš lėto saugiai atvėrinėti kultūros įstaigas testuotiems arba turintiems imunitetą?
- Pyktis dėl kiekvieno pusiau legalaus, pusiau nelegalaus renginio kaip vakar M.A.M.A ir spėlioti, ar tikrai visi dalyviai turėjo testus, ar sureguliuoti tokius renginius taip, kad visi būtume ramūs, kad visi dalyviai juose yra ištestuoti ir saugūs, ir niekas nejaučia socialinės neteisybės, kad vieniems galima, kitiems ne?
- Apsimesti, kad virusas neegzistuoja už uždarų durų vykstančiuose vakarėliuose, kurių nematome, ar geriau iškelti juos į ribotą laiką veikiančias lauko kavines, kur kiekvienas praeivis bus ir tas stebėtojas, kaip laikomasi susitartų taisyklių?
- Prašysime žmones testuotis, nors tam nesukuriame jokios motyvacijos, ar sukursime jiems priežastis, dėl kurių noras testuotis išaugs ženkliai, todėl ir naujus viruso atvejus mes pastebėsime greičiau?
- Mokėsime milijonus dabar uždarytiems verslams, o po jų bankroto – kitus milijonus bedarbio pašalpoms, ar visgi pradėsime svarstyti galimybę leisti jiems saugiai užsidirbti patiems? Nes norinčių mokėti tiems, kuriems lėšų verkiant reikia, yra labai daug.