Žaliavalgiai: kvailiai ar sveikuoliai?
Kas yra žaliavalgystė? Mitas, įsikalbėjimas, mada ar tyrimais bei pavyzdžiais patikrintas sveiko gyvenimo būdas, kurį verta išbandyti kiekvienam. Apie tai – žaliavalgystės šalininkų, priešininkų bei gydytojų nuomonės.
Žurnalistės eksperimentas: Septynios dienos kančios
Kasdieniam gyvenimui netinka
Darius Ražauskas, buvęs žaliavalgis, ekologas:
„Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės tam ryžtasi, – noras pataisyti sveikatą, pasijusti psichologiškai geriau, nes yra paplitęs mitas, kad žaliavalgystė gali išspręsti visas šias problemas. Daroma pagrindinė klaida, kai ji paverčiama gyvenimo būdu. Tai kaip vaistai, bet
jeigu mes vaistus vartojame kasdien, mano nuomone, nėra gerai. Žaliavalgystė skirta pasigydyti savaitę, mėnesį, pusmetį, bet tai nėra mūsų prigimtinė savybė. Tokia mityba ne visoms žmonių konstitucijoms tinka. Ilgalaikė žaliavalgystė gali išbalansuoti žmogaus psichiką. Prieš gydantis reikėtų pasitarti pas gydytoją ar seną patyrusį žaliavalgį; reikia nustatyti, ko kūnui trūksta, ar mityba, kurioje daug žalių produktų, tinkama.
Organizmo prisitaikymas priklauso nuo: kūno užterštumo tipo (kiek žmogus per gyvenimą yra suvalgęs antibiotikų, toksinų) – vieno švarus organizmas, kitam dešimties metų neužteks visko iškabinti; psichinio tipo – optimistai lengviau perneša pokyčius, o žaliavalgiaujant pakyla psichinis jautrumas, todėl labai svarbu, kad suptų gera aplinka. Galima tai daryti sanatorijoje, kurorte ar gamtoje. Jeigu būsi blogos nuotaikos, įsitempęs, chemiškai išsivalysi, bet psichiniai sutrikimai (persivalgymas ir pan.) atneš gerokai daugiau žalos.
Aš pats kasdien dirbu labai daug intelektualinio darbo. Smegenims reikia, ajurvediškai šnekant, kad būtų įvestas sumažintas pranos kiekis. Maistas turi būti pašildytas garuose ar pavirtas, tad į žaliavalgystę žiūriu labiau kaip į valymosi, atsigaivinimo būdą. Supratau, kad mano kasdieniam gyvenimui tai netinka.“
Nebereikia vaistų
Olga Dzindzeleta, žalio maisto restorano „Raw Raw“ vadovė:
„Su sveikata didelių problemų neturėjau, tai žymių pokyčių, tapus žaliavalge, nebuvo, bet pastebėjau, kad neliko nuovargio – net po intensyvios dienos. Ir ištvermė visai kitokia. Dabar išleidžiu daug mažiau maistui. Be to, jeigu pradedi taip gyventi, visai nereikia pinigų vaistams,
gydytojams, viską sudėjus, žaliavalgių gyvenimas žymiai pigesnis. Jeigu susirgčiau – badaučiau. Per ketverius žaliavalgystės metus vieną kartą sirgau, tai nevalgiau beveik tris dienas nieko, tik gėriau vandens, ir viskas, jokių vaistų.
Žiemą žaliavalgiai valgo gyvą maistą – jis gyvas iki 45 laipsnių. Jeigu labai norisi, galima gyvą sriubą truputį pašildyti. Aš pati valgau beveik tą patį, ką vasarą: obuolius, bananus, melionus. Prieš porą metų, kai buvo labai šalta žiema, su vyru gerdavome kokį mėnesį du arbatą su pienu. Buvo labai gerai: paragavome ir supratome, kad kūnas priėmė. Po to natūraliai atsisakėme. Jeigu anūkui verdu košytę ir paragauju šaukštą, kad nebūtų karšta, manau, nieko bloga, bet pati sau nedarau ir nevalgau termiškai apdoroto maisto – nėra noro.“
Reikia didelės valios
Linas Karalius, verslininkas, vegetaras:
„Keletą kartų po kelis mėnesius laikiausi šitos dietos, po to grįždavau prie įprastos vegetariškos. Aš įsitikinęs, kad tai yra mityba, galinti padėti įveikti daug ligų, problemų, tik reikia labai didelės valios, kad galėtum prie to pereiti. Gali užtrukti iki pusantrų metų, kol organizmas persiorientuoja
ir išmoksta gaminti tam tikrus fermentus. Jeigu maitiniesi tik termiškai neapdorotu maistu, daugiau valgai žalių produktų, gauni visko, ko reikia organizmui, sutaupai daug energijos. Kodėl sakome, kad karvės pienas ar sūris yra kalcio ir baltymų šaltinis? Iš kur karvė turi kalcio? Dėl to, kad visą dieną žolę valgo. Klaidinga manyti, kad žmogus būtinai turi maitintis baltyminiais produktais, jog augtų raumenys ar pan.
Pasaulyje yra ne vienas kultūristas, kuris taip maitinasi. Čia tas pats, kaip ir su badavimu: kai žmogus pradeda badauti, organizmas, pritrūkęs maistinių medžiagų, ima ląstelės paviršių, o joje kaip tik yra toksinų, kurių nemažai gauname maitindamiesi įprastai ar kavą gerdami. Dėl to sukasi galva, gali net migrena būti. Geriausią tokią dietą pradėti badavimu – 3–5 dienas. Per tą laiką organizmas apsivalo, ir lengviau pakeisti mitybos įpročius.“
Įrodymų nėra
Daiva Pipiraitė, dietologė
„Kiekvienas žmogus turi teisę rinktis, kaip jam valgyti. Ar žalią, ar termiškai apdorotą maistą – taip pat. Ar tai duos kokią naudą sveikatai, ar veiks žalingai – neaišku. Svoris krenta tada, kai sumažinamas kalorijų vartojimas, dėl to ir darosi šalta, mažėja kraujospūdis – svaigsta galva. Keista tik tai, kad žmonės stengiasi siaurinti savo racioną, riboti pasirinkimą. Juk kuo platesnis
spektras maisto produktų, tuo naudingiau sveikatai. Visko po truputį – puiku. Yra žaliavalgystėje ir fanatizmo, ir motyvacijos, susijusios su savirealizacija, bet jeigu žmogus taip elgdamasis jaučiasi sveikesnis ir svarbiausia – laimingesnis, tai kodėl gi ne? Nereikėtų pamiršti, kad labai didelę įtaką žmogui turi tinkamas svoris, žalingų įpročių nebuvimas, fizinis aktyvumas ir gera psichinė sveikata. Subjektyvus žmogaus pojūtis – jaučiuosi geriau, gerai ar puikiai – nėra įrodymas, kad tai naudinga sveikatai. Pakankamai sunku tyrimais patvirtinti maitinimosi poveikį, reikia ilgalaikių, didelės apimties tyrimų. Tikrai įrodyta, kad kalorijų ribojimas susijęs su ilgaamžiškumu.“
Žalios kruopos skonis
Gintarė Gurevičiūtė, Lietuvos vegetarų asociacijos vadovė
Linas žaliavalgystę išbandė, nes ieškojo sveikatos šaltinio. Bandžiau prisijungti, mėnesį buvau žaliavalgė, bet man tai buvo be galo sunku. Sveikatos problemų neturėjau, tai bandžiau motyvuoti save gražia figūra, nes žalias maistas tikrai padeda sulieknėti. Aš valgau, nes man yra labai skanu, o ne dėl to, kad organizmas nori maisto. Žaliavalgių maistas skanus tol, kol valgai vaisius, bet ir jie nusibosta. Visame maiste, kurį pasigamindavau, jausdavau žalios kruopos skonį. Ir tas skonis visų patiekalų vienodas.
Žaliavalgiauti bandžiau keletą kartų. Pastarasis buvo, kai grįžau iš Vietnamo ir man niekaip
negijo koja. Linas rytais nueidavo į kiemą, priskindavo garšvų, dilgėlių, pienių, sutrindavo su vaisiais, ir išeidavo žaliavalgiškas kokteilis. Tai vienintelis dalykas, kuris man patiko iš visos žaliavalgystės. Jis sureguliuoja virškinimo sistemą, labai skanus, jautiesi energingas. Esu visom keturiom už šitą mitybą, bet man ji neprilipo.