Žvalgomės po įspūdingiausias Brazilijos vietas

Smėlėti paplūdimiai, atokios salos, kuriose nepamatysite nė vieno automobilio, ir nuostabūs kriokliai – tai tik mažoji vietų, kurias verta aplankyti Brazilijoje, dalis.

Parati miestas

Nedidelis kolonijinis miestelis, įkurtas XVI a. viduryje prie pat Rio de Žaneiro valstijos sienos su San Paulo valstija, yra tikras tropinių miškų, įspūdingų kroklių ir smaragdo žalumo vandens rojus žemėje. Dažnai muziejumi po atviru dangumi vadinamas gražioje Brazilijos įlankoje įkurtas miestelis žavi akmenimis grįstomis gatvėmis ir visiškai civilizacijos nesugadintu kraštovaizdžiu. Jei čia atsidursite, pasijusite lyg grįžę laiku į praeitį. Čia nėra automobilių, jokių šiuolaikinių technologijų, tik balti siauras gatveles juosiantys nedideli nameliai ir įspūdinga architektūra, skaičiuojančia jau 250-uosius metus.

Salvadoro miestas

Salvadoras – vienas seniausių miestų Amerikoje ir trečiasis pagal dydį miestas Brazilijoje. Istorinis Salvadoras garsėja nepaprasto grožio baltojo smėlio paplūdimiais, gyvybinga kultūra ir kasmet vykstančiu didžiausiu pasaulyje gatvės karnavalu, į miestą pritraukiančiu šimtus tūkstančių svečių. Pakrante Salvadoras tęsiasi apie 40 km, tad šiame mieste priskaičiuojama iki dvidešimties paplūdimių. Pats populiariausias iš jų – Itapua, kuriame yra porą kavinių. Šiame ilgo smėlėto kranto paplūdimyje stūkso ir garsusis Salvadoro švyturys. Tai – miesto simbolis, vaizduojamas daugelyje atvirukų.

Iguasu kriokliai

Iš 72 m aukščio krintantys stulbinami Iguasu kriokliai laikomi pasaulio stebuklu. Prie pat Brazilijos sienos, palei Iguasu upę, išsidėsčiusių daugiau kaip 300 krioklių šniokštimas girdisi net už daugelio kilometrų, o iš arčiau, krioklių papėdėje, galima išvysti nepaprasto grožio vaivorykštes ar pasimėgauti ekstremaliomis vandens pramogomis. Žavingos ir krioklių apylinkės: krioklius supa tropiniai miškai ir įspūdingasis Iguasu nacionalinis parkas, stebinantis įdomiomis floros ir faunos rūšimis.

Amazonės upė

Brazilijoje vinguriuojanti maždaug 6 400 km ilgio Amazonės upė yra antra pagal ilgį  pasaulyje, šiek tiek trumpesnė už Nilą ir didžiausia pasaulyje pagal apimtį. Upėje gyvena daugiau kaip 3 000 įvairiausių žuvų rūšių, o Amazonės baseiną supa didžioji dalis mūsų planetoje esančių atogrąžų miškų.

Fernando de Aronja archipelagas

Įspūdingu, niekur nematytu gamtos grožiu ir retomis gyvūnijos rūšimis kerintis Fernando de Aronja archipelagas nuo šiaurės rytų Brazilijos pakrantės nutolęs 354 kilometrus. Remiantis viena iš daugelio versijų, šį archipelagą 1503 m. pirmasis atrado Amerigo Vespucci. Įspūdingo grožio salos nuolat būdavo laikinai okupuojamos, jas bandė savintis anglai, prancūzai, olandai ir, galiausiai, portugalai. Kai sala galiausiai vėl atiteko Brazilijai, šalies valdžia, nesugalvodama, ką su ja daryti, nusprendė čia įkurti kalėjimą, kuriame buvo laikomi įstatymus pažeidę politiniai kaliniai.

Šiuo metu liūdną Fernando de Aronja praeitį primena tik išlikę senovinių sutvirtinimų griuvėsiai – kažkada buvusios kalėjimo sienos. Vienintelėje gyvenamoje archipelago saloje yra gyvenvietė tokiu pačiu pavadinimu – Fernando de Aronja. Joje gyvena apie 3 000 gyventojų. Šiandien Fernando de Noronja laikomas vienu gražiausių pasaulio kurortų. Čia gausu viešbučių, restoranų ir smagių pramogų įspūdingos gamtos apsuptyje. Mažosios archipelago salos tapo tikra nardytojų meka dėl itin skaidraus ir šilto vandens. Visomis povandeninio pasaulio grožybėmis ten mėgautis galima net ir 50 metrų gylyje.

Medaus sala (Ilja do Mel)

Ši šalia pietrytinės Brazilijos pakrantės įsikūrusi sala yra taip nutolusi nuo gyvenimiško chaoso, kaip tik gamta gali nutolti. Ji tokia natūrali ir savo grožiu taip apsaldina širdį, kad ne be reikalo buvo pavadinta Medaus sala.

Dviračių mėgėjai, banglentininkai, gamtos mylėtojai ir visi, kurie ištroškę civilizacijos nepaliestų vietovių, tiesiog privalo aplankyti šį nuostabų rojaus kampelį. Atostogas čia puikiai praleis ir paplūdimius dievinantys, mat, pasak brazilų, Medaus saloje jie  patys švariausi. Ir tai nė trupučio nestebina, nes ši vietovė yra be galo natūrali ir dar nepatyrusi išmetamųjų dujų žalos  – saloje nėra automobilių. Vetoj jų praktikuojamas sveikesnis transportas – dviračiai arba tiesiog vaikščiojimas pėsčiomis. Juk kaip kitaip pamatysi smaragdinio žalumo medžius ir nuostabias salos pakrantes...

Rio de Žaneiras

Tikriausiai nerasite Žemėje vietovės, kuri būtų spalvingesnė ir labiau jaudinanti nei įspūdingasis Rio de Žaneiras. Esantis pietrytinėje Brazilijos dalyje Rio de Žaneiras yra lankomiausias miestas visoje Pietų Amerikoje. Turistus čia labiausiai traukia garsūs miesto kalnai, įspūdingi kraštovaizdžiai ir, žinoma, spalvingi mieste vykstantys karnavalai.

Miestas žinomas savo paplūdimiais Kopakabana ir Ipanema. Rio de Žaneiro mieste yra ir vienas seniausių Brazilijos nacionalinių parkų – Tižukos nacionalinis parkas. Jis laikomas didžiausiu urbanizuotoje teritorijoje esančiu pasaulio mišku – užima 33 km² plotą ir yra išsidėstęs tarp šiaurinės ir pietinės miesto dalies.

Kiekvienais metais šimtus tūkstančių turistų į Rio de Žaneirą pritraukia garsusis Rio karnavalas, tiksliau – Sambos festivalis, vykstantis maždaug savaitę. Šventinė eisena sambos ritmu pasiekia ne tik didmiesčių, bet ir mažųjų miestelių gyventojus. Triukšmingas festivalis priverčia susirinkusiuosius šypsotis ir šėlti muzikos ritmu. Vasario mėnesį vykstantis festivalis atskleidžia visą Brazilijos kultūros grožį ir rasinę įvairovę.

Apsilankius Rio de Žaneire, būtų nuodėmė neapžiūrėti ir garsiosios Kristaus statulos, tapusios ne tik šio miesto, bet ir visos Brazilijos simboliu. 30 m aukščio statula (nepaisant 8 m aukščio pjedestalo), sverianti 635 t, stovi ant 700 m aukščio Corcovado kalno, esančio Tižukos nacionaliniame parke. Ant aukšto kalno stovinti Kristaus statula, kuri ištiestom rankom tarsi apglėbia visą miestą, simbolizuoja Brazilijos meilę krikščionybei.

Įspūdingo dydžio statulos statybos truko devynerius metus (nuo 1922 iki 1931 m.) ir miestui kainavo daugiau kaip 3 mln. JAV dolerių. Šis krikščionybės monumentas buvo atidarytas 1931 m. spalio 12-ąją, o 2006-aisiais šalia jos buvo pašventinta koplyčia, kurioje iki šiol galima rengti vestuves.

Statula buvo keletą kartų restauruota. Du kartus į ją trenkė žaibas, 2008 m. vasario mėnesį kilusi audra apgadino Kristaus pirštus ir veidą, o šių metų sausio 17-ąją žaibas nutrenkė kairės rankos pirštą. 2010 m. statula patyrė ir vandalizmo aktą – grafitininkas dažais apipurškė Kristaus galvą ir dešinę ranką. Brazilijos valdžia šį aktą pavadino nusikaltimu prieš visą tautą ir pasiūlė 10 000 JAV dolerių atlygį už bet kokią suteiktą informaciją. Netrukus grafitininkas buvo sučiuptas ir uždarytas į kalėjimą.