Nieko nėra šlykščiau už ryžių košę ligoninėse, mokyklose ar prastose kavinėse. Ištižę, sulipę ryžiai, patiekiami prie špygos dydžio kotleto. Susiraukusi boba atneša lėkštę ir žvilgsniu burba: „Va, yra kotletas iš velnias žino ko, o skrandį ryžiais užkiši.“
Nors sako, kad ryžiai šiek tiek sveikiau už bulves, nepatikimose vietose aš visada rinksiuosi bulves, nes jų sugadinti neįmanoma. O keisčiausias dalykas – tai, kad dvidešimt metų prie puodų prastovėjusi virėja nesugeba normaliai tų ryžių paruošti.
- Akvilė Kavaliauskaitė: „Žmonės, prašau jūsų, nustokite tikėti nesąmonėmis“
- Akvilė Kavaliauskaitė: „Visiems, gyvenantiems ekologiškai – aš jums nepavydžiu“
- Akvilė Kavaliauskaitė: „Sveiki produktai yra geresni, norite jūs to ar ne“
- Akvilė Kavaliauskaitė: „Nuotykiai su ekologišku kalkių valikliu – pabandžiau ir nustebau“
- Akvilė Kavaliauskaitė: „Kodėl aš niekada nebenaudosiu kitokio kremo nei turiu“
- Akvilė Kavaliauskaitė: „Lieknėjančios merginos, nustokite visus nervinti“
- Akvilė Kavaliauskaitė: juodieji ryžiai – verda ilgai, bet verti kiekvienos laukimo minutės
Įsivaizduokite daugybę metų dirbantį odontologą, nemokantį išrauti danties, arba santechniką, nesugebantį sutaisyti čiaupo. Tokius darbuotojus jau seniai visi būtų užvertę skundais, o štai, beviltiškos virėjos, prašom, dirbkite toliau.
Jau dvi savaites bandau sveikus ir ekologiškus produktus iš Livinn.lt. Man pridėjo tiek ryžių, kiek įprastomis sąlygomis nesuvalgau per metus. Visi jie – skirtingų rūšių, bet turi vieną bendrą bruožą – yra ekologiški.
Grynus juoduosius ryžius viriau pirmą kartą gyvenime. Gražesnės pakuotės šiam produktui nė nesugalvotum. Jeigu dauguma ryžių prekybos centruose sudėti į žaliai baltas dėžutes su piešiniais, primenančiais fizikos vadovėlius, tai „Cascina Belvedere“ slepiasi skoningoje dėžėje iš perdirbto popieriaus.
Įdėjusi virti, nustebau. Vanduo akimirksniu nusidažė juodai. Net prisiminiau velykinių kiaušinių dažymą. Tuo pat metu viriau ir raudonuosius „Cascina Belvedere“ ryžius. Vanduo nusidažė raudonai. Reikės nepamiršti šių ryžių per kito pavasario šventes.
Vis tikrinau, ar jau išvirė. Laukti teko ilgiau nei tikėjausi – apie pusvalandį. Bet rezultatas tikrai nenuvylė. Kol kas tai vieninteliai mano ragauti ryžiai, tinkami ne tik garnyrui, bet pakankamai skanūs, kad valgytum kaip pagrindinį patiekalą. Kad būtų dar skaniau, užpyliau šiek tiek ekologiško alyvuogių aliejaus „Centonze“ ir užbarsčiau rozmarino.
Ryžiai nepraranda formos, gardžiai kvepia ir lėkštėje atrodo kaip maistas, o ne krūva neaiškių kruopų. Šalto spaudimo, nefiltruotas alyvuogių aliejus – viskas, ko reikia. Nuo vieno arbatinio šaukštelio patiekalas dar skaniau pakvipo.
Išbandžiau ir baltus basmati ryžius iš „Infinity Foods“. Šiuos viriau ne šiaip pabandyti, o garnyrui prie žuvies. Paruošiau vos per dešimt minučių. Skonis irgi nenuvylė. Etiketėje parašyta, kad produkte – mažai riebalų ir cukraus.
Kruopos lėkštėje man niekad nekėlė asociacijų su skaniu maistu. O dabar atradau mažiausiai tris išimtis: nesulipę, sodrios konsistencijos, itin skanūs pagardinti sviestu ir šviežiu baziliku.
Jeigu pilno grūdo ryžiai iš „Infinity Foods“ atrodo panašiai kaip įprastiniai, tai juodieji bei raudonieji iš „Cascina Belvedere“ lėkštėje guli išdidžiai tarytum ikrai, atrodo prabangiai, tik ir laukia, kol sukramtysi. Tokių seksualių ryžių dar nemačiau. Tikrai.
Be to, ekologiškuose ryžiuose daugybė naudingų medžiagų, daug fosforo ir magnio.
Taigi po šio bandymo reabilitavau ryžius. Dabar vėl valgysiu. Tokių net virti netingi.