Sudie, Lietuvos širdžių karaliene: Alma Adamkienė amžinojo poilsio atgulė Petrašiūnų kapinėse

Apie 16 valandą gedintį Valdą Adamkų prie kapo, laikydami už rankų, atlydėjo prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdiene.

Prie kapo duobės skambėjo choro ir styginių instrumentų muzika, taip pat Almai Adamkienei skirta jautri daina. Ją gyvai atliko dainos kūrėjai – Justinas Jarutis su seserimi Andre Balžekiene.

Ją į paskutiniąją kelionę lydėjo arkivyskupas Kęstutis Kėvalas ir Vilniaus Šv. Juozapo bažnyčios klebonas Ričardas Doveika.

Paskutinį sudie tardamas arkivyskupas K.Kėvalas pabrėžė, kad ponia Alma buvo mylintis žmogus, dalinęs savo meilę ir vyrui, ir visiems žmonėms.

„Almos gyvenimas palieka neišdildomą žymę Lietuvos istorijoje. Ji stovėjo šalia savo vyro prezidentavimo laiko.

Išlydime ją su didele viltimi ir pasitikėjimu. Kas tiki, neragaus mirties per amžius“, – sakė arkivyskupas.

Jis linkėjo stiprybės prezidentui V.Adamkui.

Kunigas Ričardas Doveika kalbėjo apie meilę ir dėkingumą, kas buvo ponios Almos esmė ir kreipėsi į prezidentą V.Adamkų, sakydamas, kad „ponia Alma visiems čia esantiems, visiems žmonėms išlieka kaip dovana ir kaip pamoka“.

„Ji dovana nuo Dievo mums, tautai, Jums, ekselencija prezidente – dovana. Ji ėjo šalia jūsų, bet kartu sugebėjo daugybei Lietuvos žmonių, ypač vaikų tapti tikrosios meilės motina“, – kalbėjo R.Doveika.

Buvusi pirmoji šalies ponia amžino poilsio atgulė Poetų kalnelyje, senų pušų paunksmėje, skambant Maironio eilėraščiui „Lietuva brangi“. R.Doveika laidotuvių ceremoniją užbaigė viltimi, kad amžinybėje V.Adamkus ir A.Adamkienė vėl susitiks.

Iš kapinių prezidentą V.Adamkų išsivedė Gitanas Nausėda su Diana Nausėdiene. Našlys stabtelėjo ties savo senais bičiuliais – apsikabino su Raimundu Mieželiu, Giedriumi Kuprevičiumi. Šalia buvo ir Rimtautas bei Birutė Vizgirdos.

Fotogalerija:

A.Adamkienės laidotuvės nebuvo valstybinės.

„Atsisveikinimo su p. Alma Adamkiene ir jos laidotuvių organizatorius yra prezidentas Valdas Adamkus. Būti palaidotiems Kaune, prezidento Valdo Adamkaus gimtajame mieste, yra senas šeimos sprendimas“, – anksčiau patvirtino prezidentūra.

Petrašiūnų kapinės Kaune įkurtos 1939–1940 metais, o panteonas pradėjo formuotis 1959–1961 metais, kai iš panaikintų Kauno senųjų kapinių, vadintų Karmelitų kapinėmis, ir Vilijampolės kapinių į Petrašiūnus buvo perkelti žymių žmonių palaikai. Dabar panteone laidojami Kaunui ir Lietuvai nusipelnę asmenys.

Ašaros spindi ir nepažinojusiųjų akyse

Petrašiūnų kapinėse atsisveikinti su buvusia pirmąja šalies ponia, nors ji ir nelabai mėgo būti taip vadinama, susirinko daugybė žmonių. BNS skaičiuoja, kad susirinkusiųjų buvo apie tūkstantį.

Žmonės pradėjo rinktis iki oficialaus laidotuvių laiko dar likus daugiau nei valandai. Jų buvo įvairių – ir jaunų, ir pagyvenusių, ir tokių, kurie juokavo – ponia Alma buvusi jų bendraamžė. Tarp atėjusiųjų ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kalbinami žmonės neslėpė emocijų ir graudinosi, sakydami, kad nereikėjo ponios Almos pažinoti asmeniškai, kad jaustum jos svarbą ir indėlį.

„Tai praradimas visai Lietuvai“, – pasakė vyresnio amžiaus vyras, teigęs, kad net nesvarstęs, ar eiti, ar ne. Esą kiekvieno iš mūsų pareiga ateiti ir pagerbti prezidento žmoną A.Adamkienę.

„Nuo pat ryto ruošiausi, kad eisiu. Ji buvo tikras pavyzdys, kaip gyventi, kaip elgtis, kokia būti tiek šeimoje, tiek viešojoje erdvėje“, – kalbėjo elegantiška, perlai pasipuošusi moteris.

Jos draugė neslėpė – sunku net kalbėti, nes ašaros spaudžia gerklę: „Ji buvo ikona.“

Mirė po sunkios ligos

Apie pastaruoju metu sunkiai sirgusios Almos Adamkienės mirtį gegužės 21-osios rytą pranešė prezidentūra.

Su buvusia pirmąja ponia atsisveikinti buvo galima Prezidento rūmų Kolonų salėje pirmadienį ir antradienį iki pietų. Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje už velionę šv. Mišias aukojo kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

Alma Adamkienė į vyro, prezidento Valdo Adamkaus gimtąjį Kauną išlydėta po paskutinio sudie Vilniuje. Kortežas su Almos Adamkienės karstu lydėtas tų, kurie norėjo dar kartą norėjo pabūti kartu.

Su V.Adamkumi – nuo gimnazijos Vokietijoje

Alma Adamkienė gimė 1927 m. vasario 10 d. Šiauliuose, Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio Stasio Nutauto ir Onos Soblytės-Nutautienės šeimoje.

1944 m. artinantis antrajai sovietų okupacijai Alma Nutautaitė su tėvais ir seserimi Danute traukėsi į Švediją, tačiau nacių okupantų visa šeima buvo sulaikyta, motina su dukterimis pateko į Rygos kalėjimą, vėliau – į darbo stovyklą Vokietijoje.

Pasibaigus karui Alma Nutautaitė įstojo į Vokietijoje, Eichštete įsteigtą lietuvišką gimnaziją, kur susipažino su savo būsimu vyru Valdu Adamkumi.

Alma ir Valdas Adamkai susituokė 1951 m. JAV, Čikagoje.

Fotogalerijos: