Apie kokius pavojus perspėja traškanti mentė?
Kartą ar du trakštelėjusi mentė retai kelia nerimą. Kas kita, jei pajuntame skausmą – tuomet spragsinčios mentės sindromą būtina gydyti.
Varginantis skausmas ir nuolatinis diskomfortas trukdo normaliai sportuoti, dirbti fizinį darbą. Kartais skausmas nepraeina net ilsintis ar miegant.
„Apie 30 procentų nusiskundimų neturinčių žmonių galima apčiuopti mentės krepitaciją (trakštelėjimą). Jei neskauda, šią būklę galima vertinti kaip normalią, tačiau skausmingas, girdimas, jaučiamas, užčiuopiamas traškesys mentės-krūtinės ląstos jungtyje yra klinikinė diagnozė“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro ortopedas-traumatologas Eugenijus Piešina.
– Ką reiškia tas nemalonus garsas, kurį kartais skleidžia mentės? Kas jį sukelia?
– Jei mentės-krūtinės jungtyje sutrinka judesio mechanizmas, tai vadinama spragsinčios mentės sindromu. Tokį sutrikimą gali sukelti ilgalaikiai virš pečių lanko pakeltų rankų judesiai. Sindromo priežastys įvairios – bursitas, raumenų tonuso sutrikimai, kaulo arba minkštųjų audinių patologija – lenktos formos viršutinis-medialinis mentės kampas, Luschka gumburėlis, augliai.
Mentės skausmas patiriamas dažniau, jei ydinga mentės ar krūtinės ląstos forma, jei pacientas kenčia nuo kaulinių išaugų, pastebimas pečių lanko raumenų disbalansas arba stuburo iškrypimas, pavyzdžiui, krūtininė kifozė.
– Ar tiesa, kad šis sutrikimas būdingas jauniems vyrams ir vidutinio amžiaus moterims? Kodėl išskiriamos būtent tokios amžiaus grupės?
– Didesnis ar mažesnis mentės spragsėjimas būdingas apie trečdaliui žmonių, bet skausmingas spragsėjimas ypač būdingas jauniems, aktyviems žmonėms, kurie dirba arba sportuoja pakeltomis rankomis, nuolat atlieka metimo judesį. Galima netgi išskirti profesijas – spragsinčios mentės sindromą dažniausiai patiria sportininkai, statybininkai, dažytojai, kirpėjos.
Situacijų būna įvairiausių. Po sėkmingos operacijos į pakartotinę apžiūrą atvykęs vienas pacientas paklausė, ar galėtų pas mane atvesti brolį, kuriam irgi skauda ir traška mentė. Operaciją broliui atlikome, tuomet šis atvedė trečią brolį, kuriam prireikė net trijų operacijų – abiejose mentėse ir šonkaulyje buvo išsikerojusios kaulinės išaugos. Kai jau visi trys buvo sveiki ir laimingi, paklausiau, ar daugiau šeimoje nėra kenčiančių nuo tokio pobūdžio skausmo? Broliai atsakė, kad turi seserį, bet ji sveika.
– Ar mentės skausmams turi įtakos sėdimas darbas arba darbas kompiuteriu?
– Tiesioginės įtakos sėdimas darbas neturi, tačiau per žemas nugarą ir mentes judinančių raumenų tonusas tikrai provokuoja šį sindromą. Mankšta yra geriausia profilaktikos priemonė, o kai susergama – ir vienas gydymo etapų.
– Kada turėtume sunerimti? Kada laikas eiti pas gydytoją?
– Spragsinti mentė – mažai dėmesio sulaukianti problema. Sindromas neretai tiesiog nediagnozuojamas, nes trūksta žinių apie jį. Šio sutrikimo negali atpažinti ne tik bendrosios praktikos gydytojai, bet ir kai kurie specialistai. Jei skausmas neintensyvus, pacientai tiesiog pavargsta lankytis poliklinikoje. Negaudami atsakymo, kas jiems yra, kodėl neišnyksta skausmas, jie neretai susitaiko su diskomfortu ir kenčia, kol tai pradeda trukdyti dirbti.
Skausmas yra svarbiausia priežastis, dėl kurios pacientas kreipiasi į gydytoją ortopedą-traumatologą. Specialisto apžiūra, rentgenologiniai tyrimai, kompiuterinė arba magnetinio rezonanso tomografija leidžia patikslinti diagnozę.
Dažniausiai konservatyvus gydymas būna efektyvus: skiriama kineziterapija – pratimai, kuriais stiprinami mentės raumenys, masažas ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Vėliau galima atlikti steroidų injekcijas.
Kai toks gydymas neefektyvus, ypač kai sindromą sukelia įvairios kaulinės ataugos arba augliai, siūlome operuoti. Spragsinti mentė gali būti gydoma ir artroskopine, ir atvira operacija. Daugiausia atliekame artroskopinių operacijų – nugaroje padarome vos du mažus pjūvius. Po operacijos apie mėnesį pacientams nerekomenduojama aktyviai kelti pečių, tačiau galima užsiimti veikla, kuri atliekama nuleistomis rankomis. Po 6–8 savaičių dauguma pacientų grįžta prie kasdienės veiklos.
– Ar yra profilaktikos priemonių? Ką patartumėte norintiems išsaugoti sveiką nugarą?
– Profilaktinės priemonės veiksmingos, jei sindromas vystosi dėl nuovargio ir nepatogių, nuolat kartojamų judesių. Nepasakysiu nieko originalaus – norėdami būti sveiki, privalome skirti laiko mankštai.
Net jei dirbame sunkų fizinį darbą, vis tiek turime mankštintis. Svarbu, kad stiprėtų ir kitos raumenų grupės, kurios mūsų įprasto darbo metu ilsisi. Tik tuomet galime pasiekti viso kūno harmoniją. Pastebėjote, kad pavargusiam žmogui itin patinka sprando ir pečių masažas? Jis atpalaiduoja įtemptus raumenis, pagerina kraujotaką, nuramina lėtinį uždegimą.
Tačiau jei sindromas gerokai pažengęs ar randama kaulinių ataugų ir auglių, operacinio gydymo neišvengsite.