Baltosios mišrainės variacijos. Kuri skaniausia?

Baltoji mišrainė pas mus atkeliavo iš Rusijos. Ir tikrai ne visi žino, kad taip primityviai baltąja mišraine pavadintos salotos iš tikrųjų buvo sukurtos garsaus virtuvės šefo belgo (kituose šaltiniuose – prancūzo) Lucieno Olivier, vadovavusio garsiajam „Ermitažo“ restoranui Maskvoje.

Dar XIX a. prasidėjęs baltosios mišrainės kelias į pasaulio gyventojų skrandžius buvo tikrai sėkmingas! Dabar šio patiekalo variacijų – gyva galybė.

Pirmasis baltosios mišrainės variantas – itin gurmaniškas

Dabartinė baltoji mišrainė gaminama iš virtų bulvių, morkų, marinuotų ar raugintų agurkų, kiaušinių, konservuotų žirnelių ir majonezo.

Kai kurie šią mišrainę dar gardina svogūnais, daktariška dešra, vištiena ar kitais mėgstamais ingredientais.

Tačiau pirmasis „Olivjė“ salotų variantas nė iš tolo neprilygo tai, kuria gardžiuojamės šiandien. 1860-aisiais (kai kur 1904-aisiais) pasirodė išskirtinis receptas. Jo ingredientai buvo tokie: jaučio liežuvis, kelių jerubių filė, 100 g ikrų, 200 g šviežių salotų lapų, 25 virti vėžiai arba didelis omaras, 250 g mažų marinuotų agurkėlių, 2 švieži agurkai, 100 g kaparėlių, 5 smulkinti kiaušiniai, sojų pasta.

Nors padažą žymusis Lucienas gamino iš prancūziško acto, kiaušinių, garstyčių ir alyvuogių aliejaus, iš tikrųjų jo receptas buvo didžiulė paslaptis. Teigiama, kad garsusis šefas jį ruošdavo pasislėpęs nuo smalsių akių.

Taigi gurmaniški ingredientai buvo preciziškai išdėliojami lėkštėje, pagardinami paslaptinguoju L. Olivier padažu ir papuošiami virta bulve, kiaušiniais bei mažučiais marinuotais agurkėliais. Tačiau rusai, valgydami šias salotas, visą konstrukciją sugriaudavo ir sumaišydavo su majonezu. Štai taip, pasak pasakojimų, gurmaniškos ir elegantiškos „Olivjė“ salotos pamažu virto baltąja mišraine.

Tiesa, teigiama, kad autentiškas L. Olivier receptas neišliko  iki mūsų dienų, mat virtuvės šefas iki pat mirties niekam jo  taip ir neatskleidė. 1883 m. Lucienas mirė sulaukęs 45-erių.

Tačiau galime išgirsti ir kitokią baltosios mišrainės atsiradimo versiją – esą šios salotos buvo sukurtos... per klaidą. Pasakojama, kad vienas žymus šefas eksperimentuodamas, o gal tiesiog netyčia, rusiškai šaltsriubei „Okroška“ skirtus produktus (bulves, žalumynus, mėsą, kiaušinius, agurkus, svogūnus) užpylė majonezu. Kad ir kaip būtų, ši versija mažiau tikėtina nei oficialioji, bet juk svarbiausia rezultatas, ar ne?

Kaip dažnai nutinka su ypač gurmaniškais receptais, kai kurių ingredientų būna labai sunku gauti. Be to, jie brangiai kainuoja. Tad nieko keista, kad XX a. pradžioje Maskvoje paplito kiek kitokia baltoji mišrainė: 6 virtos bulvės, 2 svogūnai, 3 vidutinio dydžio virtos morkos, 2 marinuoti agurkai, obuolys, stiklinė žaliųjų žirnelių, 200 g virtos paukštienos, 3 virti kiaušiniai, ½ stiklinės majonezo, druskos ir pipirų pagal skonį.

Receptas, kuriuo ir dabar tebesivadovaujame gamindamos baltąją mišrainę, sužibėjo XX a. 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose ir tapo tradiciniu šventinio stalo valgiu.

Gaminti bet kokį baltosios mišrainės variantą labai paprasta: tereikia  visus nurodytus produktus supjaustyti kubeliais, sumaišyti ir pagardinti majonezu. Paprasta, praktiška ir prieinama daugelio skoniui. Kodėl šios salotos dažniausiai prisimenamos žiemą? Būtent šiuo metų laiku prieinami visi baltosios mišrainės ingredientai, be to, jos sočios ir tinka kaip garnyras prie daugelio patiekalų.

Ir dar šis tas...

Jei dievinate baltąją mišrainę, verta paminėti, kad 2012-aisiais Orenburge buvo pagaminta daugybė šio patiekalo porcijų. Baltajai mišrainei prireikė net 220 kg bulvių, 40 kg svogūnų, 80 kg morkų, 180 kg šviežių agurkų, 20 kg žalumynų, 500 kg dešros, 5 040 kiaušinių, 136 kg žaliųjų žirnelių. Bendras patiekalo svoris buvo net 1 841 kilogramas.

Salotos populiarios ir kitose šalyse

Teigiama, kad baltoji mišrainė savo pozicijų neužleidžia ne tik Rusijoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Pavyzdžiui, Bulgarijoje, Serbijoje, net Graikijoje, Irane, Pakistane ir kitur skanaujamos įvairios jos variacijos. Tarkime, Bulgarijoje baltoji mišrainė gardinama saliamiu arba kumpiu, Pakistane – obuoliais ir ananasais, Ispanijoje – tunu, žaliosiomis alyvuogėmis, skrudinta aitriąja paprika, Lenkijoje – salierais, svogūnais, obuoliais, garstyčiomis, Graikijoje ji valgoma apskritai be mėsos… Taigi, kaip matote, baltoji mišrainė turi išties daugybę variantų, tad priskirti autorystę vienam ar kitam virtuvės šefui būtų nelabai teisinga. Tikriausiai kiekviena šeimininkė turi savąjį tobulą baltosios mišrainės receptą, kuriame yra bent vienas slaptas ingredientas...

Ruošti mišrainę galite atsižvelgdamos į savo skonį. Dauguma nededa dešros arba keičia ją virta paukštiena, jautiena. Šviežumo ir gaivumo suteikia obuoliai ar žali agurkai. Taigi – šiek tiek vaizduotės ir  skanaus bei gardaus penktadienio!

Jūsų dėmesiui, kelios improvizacijos baltosios mišrainės tema