Beata Nicholson atrado naują hobį – lygumų slides: „Iš pradžių prakaitas žliaugė upeliais“

„Nesu jokia slidininkė – pirmąkart ant slidžių atsistojau praėjusiais metais, o vasario mėnesį išvykau į kalnus Andoroje. Man tikrai labai patiko“, – pirmąjį bandymą apskritai čiuožti slidėmis prisiminė Žmonės.lt kalbinta Beata.

Slidinėjimui kalnų slidėmis Lietuvoje sąlygos nėra pačios geriausios, tad sausio pradžioje iškritęs gausus sniegas Beatai tarsi pametėjo kitą, bet panašią idėją – čiuožti lygumų slidėmis!

Mintys greitai materializavosi – B.Nicholson idėja pasidalino su seserimi Odeta ir netrukus moterys rankose jau laikė slides.

„Labai greitai jas įsigijome, o dabar, kiek žinau, tai padaryti jau sudėtinga“, – sako pašnekovė, turėdama omenyje itin išaugusius sniego reikmenų pardavimus.

Beata juokiasi, kad viena yra sugalvoti, o kita – padaryti, nes, atsistojus ant slidžių, reikėjo kiek pasipraktikuoti, kol čiuožimas pradėtų teikti tikrą malonumą: „Prisipažinsiu – pradžioje visai nieko nemokėjau! Pasirodė gana sunkus reikalas – tai visai kitoks čiuožimas, negu su kalnų slidėmis. Pasižiūrėjome patarimų „Youtube“ ir pradėjome bandymus...“

Vis dėlto moterys suprato, kad „Youtube“ pamokėlių kokybiškam sportui tikriausiai neužteks – Beata teigia pamačiusi feisbuke idėją pasimokyti čiuožti su slidininku, olimpiečiu Mantu Strolia. Kaip tarė, taip ir padarė – Vingio parke su juo įvyko kelios treniruotės, po kurių pasitikėjimas savimi ir malonumas čiuožti gerokai išaugo.

„Mantas yra nuostabus treneris! Tikras profesionalas! Šios pamokos buvo išties labai vertingos“, – patikina B.Nicholson.

Čiuožtų kad ir pusdienį

Moteris pasakoja, kad šis sportas taip įtraukė, jog dabar kone visą savo laisvalaikį norisi skirti tik jam, ypač, kai žinai, jog palankios sąlygos tam nesitęs visus metus.

„Kadangi pasitaikė tokia nuostabi žiema, tad dabar kiek tik galime tam skirti savo laiko – tiek ir slidinėjame. Pasakysiu nuoširdžiai – tai yra nuostabus užsiėmimas! Pats geriausias mano šios žiemos atradimas! Su Odeta juokaujame, kad kasdien norėtume čiuožti po daug valandų, bet dėl darbų ir kitų atsakomybių sau to leisti tiesiog negalime. Tai toks nerealus smagumas, na, labai labai!“ – guviai patikina Beata, o netikėti tuo net ir neišeitų – entuziazmas iš jos lūpų apie tai kalbant tiesiog verže veržiasi.

Aplinkiniuose Vilniaus miškuose čiuožiančios seserys mėgaujasi ne tik maloniu fiziniu aktyvumu, bet ir pasakiškais gamtos vaizdais bei viena kitos draugija.

Ar neskauda po tokių čiuožynių kūno raumenų? Beata patikina, kad ne, mat juodvi su seserimi nevengia sportuoti namuose, tad šis naujas fizinis krūvis kūnui nesuteikė jokių nemalonių pojūčių.

„Mano sesuo labai sportiška, ji sportuoja kasdien. Aš pati taipogi sportuoju beveik kiekvieną dieną – namuose turiu nedidelę sporto erdvę, kurioje minu dviratį-treniruoklį, darau pilateso pratimus. Niekada nevengiau sporto – ir nors nesu tobulo fizinio pasirengimo, bet fizinį aktyvumą palaikau nuolat“, – teigia ji.

Vis dėlto prisipažįsta, kad pradžioje, kuomet dar nebuvo gerai įvaldžiusi lygumų slidžių technikos, prakaitas žliaugdavo kone upeliais.

„Toks čiuožimas yra puiki kardio treniruotė, kurios metu intensyviai deginamos kalorijos. Pačioje pradžioje, kai itin stengėmės išmokti, išties žiauriai pavargdavome. Dėdavome labai daug pastangų, kad išeitų smagiai čiuožti, kas reikšdavo didesnį fizinį krūvį. Na, o dabar, kai jau plius-minus mokame, einasi kur kas lengviau“, – šypteli.

Paklausta, ar susidomėjusiems lygumų slidžių sportu reikėtų kokio nors specialaus fizinio pasirengimo, Beata svarsto, kad tam tikrai nereikia būti itin atletišku – krūvį prisitaikyti kiekvienas gali individualiai pagal savo poreikius, tad ištvermingesni čiuoš ilgiau ir greičiau, o pradedantys galbūt trumpiau ir netaip intensyviai, atsižvelgdami į savo pajėgumą. Tiesa, treneris patarė prieš čiuožiant daryti trumpą apšilimo mankštą.

„Manau, kad jeigu esate sveikas, tikrai galite bandyti šį sportą, iš pradžių po truputį, neskubant, mokantis. Šis sportas tikrai vertas jūsų bandymo – esi gamtoje, judi, gauni daug teigiamų emocijų. Man asmeniškai šis karantinas – visiškai nebaisus, nes turiu viską, ko man reikia – buvimą gamtoje, judėjimą, o tai reiškia – ir gerą savijautą!“ – šypsosi Beata.