Ir kam gi neteko su tuo susidurti?! Bauginanti, kraują stingdanti nuojauta, rodos, sukausto visą kūną ir užslopina bet kokį proto balsą. Kur kreiptis pagalbos, ką daryti? Juk niekas tavo bloga nuojauta nepatikės. Kartais ji išties pasitvirtina, o dar dažniau – ne. Tad kaip žinoti, kada bloga nuojauta iš tiesų lemia pikta, o kada – tai tik mūsų baimės ar vaizduotės šėlsmas?
Kiek egzistuoja žmogus, tiek iškyla ir klausimas, kas yra intuicija, ar galime tikėti savo nuojauta, perspėjančia ko nors nedaryti ar, dar blogiau, – šnabždančia apie mirtį.
Neretai tokie žmonės metų metus gyvena kankindamiesi, o blogio nuojauta tik gadina jiems gyvenimą ir neleidžia juo mėgautis.
Ir nors mokslas dažniausiai skeptiškai vertina žmogaus galimybes ką nors nujausti ar nuspėti, vis dėlto kone kiekvienas esame susidūręs arba girdėjęs apie tai, kad bloga nuojauta (nelaimių ar mirties) pasitvirtino.
Viena dažniausių – mirties nuojauta
Ši nuojauta viena dažniausių ir labiausiai susijusi su žmogaus vidiniais išgyvenimais, pasąmoninėmis baimėmis arba nenoru gyventi. Tokiais atvejais ji neturi rimto pagrindo ir yra tik pasąmonės sukurta iliuzija. Neretai tokie žmonės metų metus gyvena kankindamiesi, o blogio nuojauta tik gadina jiems gyvenimą ir neleidžia juo mėgautis.
Andriaus istorija, 45 m.
Vyras turėjo dvynę seserį, su kuria jį siejo labai artimi santykiai. Kai jiedviem suėjo trisdešimt metų, sesuo susirgo skrandžio vėžiu, o po dvejų metų varginančios ligos šį pasaulį paliko. Tai visiškai apvertė brolio gyvenimą. Nuo tos dienos jo pasaulis tapo juodas ir nykus, nes jis patikėjo, kad jo laukia toks pats likimas. Vis teigdavo, kad jį persekioja bloga nuojauta, kad jo gyvenimas susiklostys lygiai taip pat. Praėjus keleriems metams po sesers mirties vyrą pradėjo varginti skrandžio skausmai. Bet tyrimai nerodė nieko bloga. Tada simptomai praėjo ir atsinaujino vėl po metų. Ir vėl istorija buvo ta pati. Galiausiai išsiaiškinę apie blogą vyro nuojautą, specialistai rekomendavo jam kreiptis į psichologą. Konsultacija buvo veiksminga, o laikui bėgant ir terapijai tęsiantis, Andriui pavyko suvokti, kad nuojauta buvo grįsta tik jo baimėmis, kurias lėmė artimas ryšys su seseria.
TAIP PAT SKAITYKITE: Amžina problema: keršyti ar atleisti? Tikros istorijos ir naudingi patarimai
Mirties nuojautą sukelia organizme pasikeitę hormonai
Jei atmestume pasąmonės informaciją ir baimes, kartais mirties nuojauta gali būti ir visiškai pagrįsta. Tai patvirtino JAV mokslininkai – pasak jų, tai visiškai nesusiję su išlavinta intuicija, o tik su hormonų pokyčiais organizme. Taigi jokios mistikos šiuo atveju nėra. Mokslininkų teigimu, likus maždaug kelioms savaitėms iki mirties, organizmas paruošia nervų sistemą, dėl ko žmogus pradeda skubėti atlikti paskutinius svarbius reikalus. Juk dažnai iš mirštančiųjų išgirstame: „jau jėgos apleidžia“, „turiu mažai laiko“. Tokie žmonės neretai puola rašyti testamentus, išparduoti ar atiduoti savo daiktus, tvarkyti nebaigtus reikalus. Testus atlikę mokslininkai pastebėjo, kad tų žmonių, kurie kalba apie mirties nuojautą, smegenų veikla žymiai sulėtėja, jie nesąmoningai atsisako imtis ko nors naujo, nebeturi gyvenime tikslų, bet kur mato tik mirtį. Ir priešingai, tų, kurie tokios nuojautos neturi, nesvarbu amžius, gebėjimas apdoroti informaciją išlieka gana aukšto lygmens, tai yra jų smegenys vis dar aktyviai dirba ir neruošia kūno mirčiai.
Ir vis dėlto... bloga nuojauta gali perspėti
Tiems, kurie seka likimo ženklus ir kuriuos domina akimis nematomas pasaulis, kategoriškai nesutiktų su tuo, kad bloga nuojauta – tik įsikalbėtas dalykas ar itin jautrių, kūrybiškų žmonių vaizduotės kūrinys. Ir tokius jų tvirtinimus visiškai pagrindžia masinių nelaimių istorijos. Po lėktuvų, traukinių ar laivų katastrofų labai dažnai atsiranda žmonių, kurie teigia paskutinę minutę sudvejoję ir pakeitę savo planus dėl blogos nuojautos ar nerimo.
Tačiau psichologai turi dar vieną versiją. Jie žmones pagal tipą skirto į į vizualus, audialus, kinestetus ir digitalus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Norite išgyti? Kalbėkite su savo kūnu – jis jus girdi!
Kai vizualas nesugeba to, ką pamatęs, išreikšti per kūrybą, susikaupę neišlieti, nerealizuoti jausmai ir emocijos transformuojasi į blogą nuojautą ir nerimą.
Pasak specialistų, dažniausiai kažką bloga teigia jaučiantys vizualai, žmonės, kurie pasaulį suvokia matymu, o rečiausiai digitalai, kuriems gyvenime svarbiausi yra faktai. Taigi vizualai iš visų šių grupių išsiskiria dideliu kūrybiškumu, nes jie viską pastebi. Bet kuris žmogus 90 proc. informacijos gauna regėdamas, o vizualams absoliučiai viską reikia pamatyti savo akimis: visas spalvas, visus judesius, net visa, ką išgirsta. Tarp šių žmonių yra daugiausia dailininkų, aktorių, rašytojų, režisierių, fotografų. Ir net jei jų specialybė nėra susijusi su menu, jie ką nors kuria – galbūt mezga, siuvinėja, siūna ir pan. Kuo labiau žmogus šioje srityje pažengęs, tuo daugiau jis visos informacijos, gautos per regėjimą, transformuoja į jausmus ir emocijas, geba labai vaizdingai perteikti tai, ką matęs. Taip pat puikiai geba bendrauti, nes gerai jaučia aplinkinių nuotaikas. Tačiau kai vizualas nesugeba to, ką pamatęs, išreikšti per kūrybą, susikaupę neišlieti, nerealizuoti jausmai ir emocijos transformuojasi į blogą nuojautą ir nerimą.
Taigi, jei jūsų blogą nuojautą paskatina neišreikštos emocijos, stenkitės jas realizuoti per kūrybą, mokydamiesi pažinti žmogiškąją prigimtį, stengdamiesi geriau pažinti tiek save, tiek aplinkinius.
Sekite naujienas ir mūsų „Facebook“ puslapyje!