Dažniausios darželinukų ir moksleivių ligos. Ką daryti, kad vaikai rečiau sirgtų?

Tėvas ir dukra / Vida Press nuotr.
Tėvas ir dukra / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Ji24.lt
A
A

Artėja rugsėjis, kai pulkai darželinukų ir moksleivių patrauks į vaikų darželius ir mokyklas, kur bendraamžių būryje susidurs su stresu, padidėjusia įtampa ir „nepažįstamais“ ligų sukėlėjais. Vaikams tai tikras išbandymas, kartais pasibaigiantis ir sveikatos sutrikimu ar liga.

Kokiomis ligomis dažniausiai serga ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai, kaip galima tų ligų išvengti? Į šiuos rūpimus klausimus sutiko atsakyti Vilniuje įsikūrusios Centro poliklinikos vaikų ligų gydytoja Jūratė Lapinienė.

Pavojai palikus komforto zoną

„Pradėjus lankyti darželius, mokyklas, įvairius būrelius vaikų gyvenimo tempas padidėja, išauga fizinė ir psichologinė įtampa. Tėvai vaikus kelia anksti, kad spėtų susiruošti į darželį ar mokyklą. O vaikai per vasaros atostogas nuo to atpratę, pyksta, nervinasi, jaudinasi. Tėvai skubina, ragina juos suktis greičiau, nes nenori pavėluoti į darbus, o juk dar reikia užvažiuoti į vaikų kolektyvą!

Mažiesiems sunku priprasti prie naujo gyvenimo ritmo. Stresas, įtampa, sergantys bendraamžiai kolektyvuose susilpnina imunitetą, padidina sergamumą. Toks išėjimas iš savo komforto zonos, šiuo atveju namų zonos, yra didelis ir svarbus žingsnis vaiko gyvenime“, – mokslo metų pradžios iššūkius vardija Centro poliklinikos gydytoja.

Pasak vaikų ligų gydytojos, įvairaus amžiaus vaikai dažniausiai suserga užkrečiamosiomis ligomis: kvėpavimo takų, virškinamojo trakto, šlapimo takų infekcijomis. Tačiau su amžiumi vis dažniau atsiranda lėtinių sutrikimų.

„Labai dažnai, jau pradinėse klasėse, randame pablogėjusio regėjimo simptomų. Vyresniems pastebima labai daug netaisyklingos laikysenos atvejų“, – tvirtina gydytoja. Pagrindinė priežastis – vaikai per daug laiko praleidžia žaisdami kompiuterinius žaidimus, žiūrėdami televizijos laidas. Jie sėdi netaisyklinga poza ir per arti ekrano, taip žalojamas stuburas ir akys.

TAIP PAT SKAITYKITE: Vaikų ortopedas Giedrius Bernotavičius: „Netaisyklinga laikysena ir stuburo iškrypimas nėra tas pats“

Dantų ir antsvorio problemos

Jei gydytojas paskyrė vaistus gerti 5 dienas, tai ir reikia juos tiek gerti, o ne nutraukti gydymą savijautai pagerėjus.

Dar viena didelė problema – dantys. Dažnam, kol dygsta nauji dantys, šalia esantys pirmieji dantukai jau spėja sugesti, nes vaikai geria saldintus gėrimus, dažnai užkandžiauja, netaisyklingai valo dantis arba visai jų nevalo. Atsirado ir nutukimo problema. „Dėl to dažniausiai kaltas sumažėjęs vaikų fizinis aktyvumas ir kenkiantys sveikatai mitybos įpročiai“, – vaikų sveikatos problemas vardija vaikų ligų specialistė.

Svarbiausia sąlyga norint greičiau pasveikti susirgus – griežtai laikytis vaiką gydančio gydytojo nurodymų.

„Sergant reikia laikytis namų režimo. Būna atvejų, kai vaikas sirgdamas plaučių uždegimu ar bronchitu ir vartodamas antibiotikus eina į mokyklą, lanko baseiną, eina pasivaikščioti gryname ore. O kai nusilpęs dėl ligos ir prakaituojantis žmogus išeina pasivaikščioti, vėjeliui pūstelėjus, jis peršąla dar stipriau, liga komplikuojasi. Taip elgtis nedera.

Svarbu pabaigti vartoti visą paskirtų medikamentų, ypač antibiotikų, kursą. Jei gydytojas paskyrė vaistus gerti 5 dienas, tai ir reikia juos tiek gerti, o ne nutraukti gydymą savijautai pagerėjus. Nepabaigus gydymo kurso liga gali atsinaujinti“, – sako J.Lapinienė ir priduria, kad baigus gydymo kursą būtina pasitikrinti pas gydytoją, nes tik taip galima išsiaiškinti, ar vaikas pasveiko, ar tik pagerėjo jo būklė, ar neatsirado ne gydytojui sunkiai pastebimų naujų ligos simptomų, ar neprisidėjo komplikacijos.

Prevencija – taisyklinga mityba

Jei norite išvengti ligų, reikia rūpintis savo mityba. Daugelis iš mūsų negali pakeisti maisto produktų, retas kuris augina savo daržovių, vaisių ar gyvulių. Taip pat ne kiekvienas gali įpirkti ekologiškus produktus. Tai kaipgi tada gyventi sveikai?

Gydytoja sako, kad daug kas priklauso nuo mūsų.

Jei pavyzdžiui, mama liepia vaikui valgyti prie stalo, nors pati visą dieną ką nors kramsnoja žiūrėdama televizorių, tai tikrai nepavyks jo išmokyti valgyti teisingai.

1. Pirmiausia reikia susitvarkyti valgymo įpročius: valgant galvoti tik apie maistą, o ne apie televizijos laidą ar knygą, nes taip nepajuntama kiek suvalgoma ir prarandamas valgymo malonumas.

2. Valgyti reikia tik prie stalo, ne prabėgom, kažką dirbant, kai net nepastebi ir suvalgai per daug.

3. Geriausia valgyti penkis kartus per dieną ir tomis pačiomis valandomis mažomis porcijomis, o ne penkias porcijas per du ar tris kartus.

4. Nereikia užkandžiauti ir būtina įprasti po kiekvieno valgymo išvalyti dantis ar bent išsiskalauti burną.

Tėvų klaidos

Vaikams kiekvieną dieną reikia rodyti tinkamą pavyzdį. Būtent namuose vaikas mokosi, kaip valgyti, elgtis viešumoje, pagrindinių etiketo taisyklių stebėdamas suaugusiuosius.

„Dažniausiai vaikai mokosi iš savo tėvų, ima iš jų pavyzdį, atkartoja juos. Jei pavyzdžiui, mama liepia vaikui valgyti prie stalo, nors pati visą dieną ką nors kramsnoja žiūrėdama televizorių, tai tikrai nepavyks jo išmokyti valgyti teisingai. Reikia pratinti vaikus plauti rankas grįžus į namus, pasinaudojus tualetu ir prieš valgį.

Būtina vaikus pratinti daryti mankštą. Fizinio lavinimo pamokos mokykloje nėra mankšta, reikia mankštintis kiekvieną rytą. Prisilaikyti darbo ir poilsio režimo, kasdien gultis miegoti tuo pačiu metu“, – pataria Centro poliklinikos vaikų gydytoja J.Lapinienė.