E.Vitulskienė mini 34-ąjį gimtadienį: apie žadą atėmusią Merūno dovaną ir „paauglišką“ vasarą

„Kas nemėgsta švęsti švenčių?“ – retoriškai klausia Erika Vitulskienė, bet tuo pačiu užbėgdama įvykiams už akių patikina, kad šiemet 34-ojo gimtadienio proga pati nieko neorganizuoja – pasitaupys jėgas kitiems metams.

Nors visada energiją ir gerą nuotaiką spinduliuojančią Eriką supa daug žmonių, ji sako tikrų draugų daug neturinti, tačiau tie keli – patikrinti gyvenimo. Ne paslaptis, kad per 19-ka santuokos metų patikrintas ir jos mylimasis Merūnas, kuris jai ne tik vyras, bet ir draugas, žinantis ko jo žmonai reikia labiausiai.

Net nereikia abejoti, kad Merūnui išradingumo netrūksta, tačiau bėgant metams nėra taip lengva dovanomis nustebinti savo antrąją pusę. Ar šiemet jam pavyko?

Oi, net nėra kalbų... Merūnas mane nustebino dar likus keturioms dienoms iki gimtadienio – buvau tiesiog „pritėkšta prie sienos“, kai pamačiau jo dovaną. Ketvirtadienį užsukau pas save į ofisą, o ten radau stovinti būgnų rinkinį! Kai pamačiau, vos nenukritau, man net rankos pradėjo drebėti. O Merūnas taip laukė man juos įteikti, kad net nesulaukė tikros gimtadienio dienos (juokiasi).

Vyras bando patraukti į muzikos pasaulį?

Būgnai buvo mano pačios svajonė, kurios ilgai nedrįsau išbandyti. Jis mane puikiai pažįsta, todėl tai žinojo. Beje, šią vasarą abžoriškai paskyriau sau ir nusprendžiau daryti tai, ką ilgai atidėliojau. Dar nuėjau į „Måneskin“ koncertą ir ten užburta roko galutinai įsitikinau, kad turiu imtis pildyti seną svajonę čia ir dabar, todėl užsirašiau mokytis groti būgnais.

Jau po pirmos pamokos namo grįžau su plačiausia šypsena. Nežinau, ar man sekasi taip gerai, kaip jaučiuosi, bet man labai patinka!

Instrumentas namuose jau atrado ypatingą vietą?

Kol kas būgnai stovi ofise, o paskui žiūrėsime – gal teks ieškoti naujų patalpų su garso izoliacija (juokiasi).

Iš kur tas „abžoriškas“ jausmas vasarą paskirti sau? Galbūt jis pelnytas?

Taip jau nutiko, kad pavasarį pajutau, kaip man nusibodo už visus nešti atsakomybę, nuolatos būti dirbančiam mechanizmui, kuris galvoja, kaip nesustoti. Ariau taip, kad niekas nesustotų. Atrodė, kad jei sustosiu aš – sustos viskas.

Merūnas žiūri į mane ir sako: šitos moters aš nevedžiau, dabar gyvenu su paaugle!

Buvau save visiškai pamiršusi, pati save išbraukusi iš gyvenimo. Galiausiai šis perdegimas mane privedė prie sprendimo uždaryti savo fizinę drabužių parduotuvę. Duris užvėrėme gegužę, o tada sau pasakiau – šią vasarą tūsiniuos.

Esate veikli, aktyvi, drįsiu sakyti – darboholikė. Ar uždarius parduotuvę išties pavyko atitrūkti ir iki galo leisti tiesiog mėgautis vasara?

Mano darbai nesustojo, tačiau uždarius parduotuvę nukrito daug atsakomybių. Dabar aš įsimiegu, atėjus į ofisą galiu uždėti koją ant kojos ir gerti kavą. O anksčiau atsikėlus namuose, dar net nespėjus išsivalyti dantų, aš jau turėdavau padaryti kokius penkis darbus, atrašyti į laiškus, atsakyti į skambučius. Nebeliko to streso gerklėje, kuris net keldavo kraujo spaudimą.

Na, o vasara išties nuostabi. Leidžiu kokybišką laiką ir su šeima, ir su savo chebra, bet svarbiausia – su savimi. Dabar Merūnas žiūri į mane ir sako: „Šitos moters aš nevedžiau, dabar gyvenu su paaugle“. O aš taip ir jaučiuosi sugrįžusi į save (šypsosi).

Kurie šios vasaros momentai dabar priverčia šypsotis plačiausiai?

Dabar mano dienos, mano naktys, tad gražių akimirkų būta daug. Po septynių metų juodo arimo, po pirmo pirmoko išleidimo į mokyklą, kas taip pat pareikalavo nemažai jėgų, pagaliau galėjau atsipalaiduoti. Juokauju, kad mama šią vasarą pasileido plaukus.

Tačiau ir laikas su vaikais dabar kokybiškas – neseniai išpildėme bendrą svajonę ir išvykome į Legolendą. Verkė ir vaikai, ir mes (šypsosi). Taip pat kartu važinėjame dviračiais, aš pati daug sportuoju, aktyviai leidžiu laiką.

Net ir draugai pastebi, kad grįžo tikroji „aš“. Pagaliau pavyko susitikti su senomis draugėmis. Gurkšnojome vyną, juokėmės iki paryčių ir mėgavomės viena kitos draugija. Apskritai, šiuo metu orientuojuosi į žmones, kadangi tinkama aplinka tarsi mozaika, suteikia mano gyvenime daugiau spalvų.

Tačiau ne už kalnų – ruduo. Su juo pasibaigs ir vėjavaikiška vasara, ar visgi neplanuojate sugrįžti į griežtą ritmą?

Sugrįžti teks, tačiau, žinau, kad grįšiu su nauja jėga. Ši vasara man buvo tarsi gilus įkvėpimas sustojus, o dabar keliausime toliau. Kadangi rudens prognozės ne kokios, žiūrėsime, kaip viskas bus. Jei viskas gerai, parduotuvę visada galėsime atidaryti vėl, o jei ir ne, per šią vasarą manyje užgimė nemažai naujų idėjų (šypsosi).

Galbūt gimtadienio proga ir palinkėtumėte sau amžinai išlikti ta „paaugle“?

Viskam sava vieta ir laikas, tačiau savęs pamiršti vėl nenoriu. Visgi pasinaudodama proga linkėčiau sau ir visai savo šeimai sveikatos. Gyvenimas vienas, antro niekas neduos, todėl tereikia turėti sveikatos, jėgų ir noro jį švęsti!

Fotogalerija: