Edita Mildažytė – apie ikonas ir vyrų dėmesį: „Nesupratau, kad esu graži“
Ketvirtadienio vakarą sostinėje vyko žurnalo „Žmonės“ šventė, kuri pažymėjo 1000-ąjį leidinio numerį. Tarsi nuo viršelio nužengę svečiai atvyko prisiminti ryškiausius žurnalo numerius, kuriuos puošė ir patys. O štai renginyje kartu su dukra juvelyre Rūta Petronyte pasirodžiusi laidų vedėja Edita Mildažytė ne tik pasidairė į viršelius, bet ir pasidalijo mintimis apie žinomumo kainą bei grožio kultą.
Į žurnalo „Žmonės“ 1000-ojo viršelio šventę su dukra Rūta Petronyte atvykusi Edita Mildažytė nepraleido progos pasidairyti po ryškiausių viršelių ekspoziciją. Laidų vedėja išsirinko ir savo favoritą.
„Labiausiai man įspūdį paliko Gyčio Ivanausko viršelio nuotrauka. Ji buvo pati charakteringiausia, ten buvo daugiausia minties. Nors visi viršeliai gražūs, ši – „pramuša stogą“, – pagyrų „Žmonės“ viršeliui, kurį papuošė G.Ivanauskas negailėjo E.Mildažytė.
Vakaro metu buvo prisimintas ne vienas viršelio herojus, tačiau tarp jų pagerbta ir 19-ką kartų leidinį puošusi stilistė Agnė Jagelavičiūtė. Su portalu Žmonės.lt kalbėdama apie ikonas ir žinomumą, ir pati Edita savo mintis skyrė Agnei.
„Apie ikoniškumą aš kalbėjau kai iškeliavo Agnė, tik daug kas nesuprato, ką aš norėjau pasakyti. Galiu Agnę palyginti su Merlin Monroe, Grace Kelly, Linda Evangelista ir aibę kitų artisčių, kurios be abejo buvo gražios, bet juk ne dėl to tapo ikonomis.
Neseniai su Sauliumi susiginčijome, nes jis pradėjo sakyti, kad Agnė niekam neliks atmintyje, nes nors ir buvo graži, neva nieko nepadarė. Tačiau aš žinau, kad savo amžiuje ji padarė labai daug. Visgi ji buvo siekiamybė – ir čia kalba eina visai ne apie grožį, o apie gyvenimo žavesį, kuris buvo visiems įdomus“, – kalbėjo E.Mildažytė.
Akivaizdu, kad ne vieną dešimtmetį dirbant televizijoje pačiai Editai yra tekę susiduri su grožio standartais ir keliamais reikalavimais. Tiesa, ji tai stebėjo tik iš šalies – laidų vedėja patikino, kad niekada nebuvo pakliuvusi į grožio kulto pinkles.
„Čia tikriausiai ir yra mano sėkmės priežastis. Visų pirma, užaugau šeimoje, kurioje visos moterys labai gražios savaime, todėl buvo vertinamos pagal tai, ką jos pasiekė. Akcentai nuo pat mažens buvo dedami visai kitur.
Kitas dalykas, jaunystėje net nesupratau, kad esu graži. Prisimenu einam su draugėm į sporto rūmus ir sustoja kokie trys automobiliai – pasiūlo pavėžėti, susitikti, kavos išgerti. Tačiau mes nueinam toliau. Po kurio laiko panos sako: „einam su Editka, nes kai su ja eini, visos mašinos stoja“. O aš to vyrų dėmesio niekada nepastebėjau, nesureikšminau ir nesupratau“, – portalui Žmonės.lt pasakojo Edita.
„Grožis buvo duotybė, todėl niekad į tai nedėjau pastangų. Taip ilgą laiką savo gyvenime nedėjau pastangų ir buvo blogai, nes atėjo laikas kai jau reikėjo dėt. Kadangi mane labai mylėjo ir man buvo tas pats –puikiai prašokau tą etapą, o dabar galiu ramiai senti. Kai buvau jauna – stengiausi įrodyti, kad esu protinga. Dabar stengiuosi įrodyti, kad esu graži“, – juokėsi kaip visada geros nuotaikos nestokojanti laidų vedėja.
Nors tikrai ne vienas yra pasvajojęs apie žinomumą ir galimybę atsirasti ant skaitomiausių žurnalų viršelių, Edita patikino, kad tai toli gražu nebuvo varikliukas, atvedęs ją į televiziją.
Laidų vedėja mintimis nusikėlė į savo karjeros pradžią ir prisiminė, kaip prie jos gyvenimo prisišliejo ir „žinomumas“.
„Esu kitos kartos, žinomumas nebuvo siekiamybė, jis nutiko pakeliui. Į televiziją atėjau 1987-aisiais, šiemet sukanka jau 35 metai! – pasidžiaugė ji. – Iš 300 moterų, kurios dalyvavo atrankose, galiausiai išrinko mane. Buvau tikrai išsigandusi, juo labiau be proto mylėjau savo vyrą, o jis nekentė televizijos ir nenorėjo, kad „valkiočiaus“. Juk tuo laiku tai buvo viena televizija ir visi tave žinojo. Tačiau aš surizikavau, nes turėjau tikslų, bet žinomumas niekada nebuvo siekiamybė. O kad patekau į televiziją, negalvokit, tikroji priežastis – anaiptol ne grožis. Tai labiau šarmas, drąsa, noras daryti“.
Edita puikiai žino ir savo kailiu ne kartą patyrė ką reiškia žinomumo kaina – vos paslydus, viešas žmogus „atgailaut“ ir strėles atlaikyt turi prieš visą armiją. Visgi ji patikino, kad dabar tos strėlės nebe tokios skaudžios.
„Kai be žinomumo yra svarbesnių dalykų, jis tik lydintysis dalykas, tai ir reaguoji atitinkamai. Kaip matot, manęs net ir „girtos istorija“ nenužudė. Žinoma, jaunystėje pergyvendavau, tačiau kai dabar atsisuku laiką atgal, suprantu, kad visos tos kalbos buvo iš pavydo. Tuo metu ieškojau savyje kalčių. Kaskart atrodydavo, kad susprogdinau atominę bombą, o iš tikrųjų? – šyptelėjo Edita ir retoriniu klausimu pabaigė pokalbį – lai sau atsako kritikuojantys.
Fotogalerija:
Primename, kad ketvirtadienį „Žmonės“ renginio metu istoriniuose startuolio „Kilo Health“ rūsiuose susirinkę svečiai vertino per 1000 žurnalo numerių aktualumo nepraradusių herojų fotoparodą.
Pirmasis „Žmonės“ numeris pasirodė 2000 m. lapkritį – pirmuoju tuometinio mėnraščio viršelio herojumi tapo Aras Vėberis. 2001 m. pavasarį „Žmonės“ tapo dvisavaitiniu leidiniu, o dar po trejų, 2004-ųjų rugpjūtį, pradėtas leisti kaip savaitraštis.
Šiandien „Žmonės“ leidžiami 50 tūkst. tiražu, o kiekvieną savaitę jį skaito 150 tūkst. žmonių, rodo „Kantar“ vidutinės skaitytojų auditorijos duomenys.
Greta spausdintinio leidinio, vystomi ir skaitmeniniai prekės ženklo „Žmonės“ produktai – internetinė namų kino platforma „ŽMONĖS Cinema“, taip pat interneto portalas Žmonės.lt.
Fotogalerija: