Mitybos teorijų ir patarimų šiandien – apstu, bet kaip žinoti, kas iš tiesų veikia? „Mokslas keičia požiūrį į lėkštės turinį“, – teigia medicinos mokslų daktaras, genetikas Vaidas DIRSĖ (41), su kuriuo kalbamės apie ilgaamžiškumo paslaptis, genetikos įtaką ir asmeninius šeimos mitybos pasirinkimus.
Mitybos teorijos nuolat keičiasi: vieni produktai demonizuojami, kiti iškeliami ant pjedestalo. Negi mokslininkams taip sunku įvardyti, kas yra sveika mityba?
Moksliniai mitybos tyrimai iš tiesų būna sudėtingi. Norint ištirti, ar dieta veiksminga, reikia surinkti minią tiriamųjų, nurodyti griežtai laikytis dietos ir ilgai juos stebėti. Techniškai labai sunku tūkstančiui žmonių tiesiog liepti: „Trejus metus maitinsitės tik pagal Viduržemio jūros dietą ir nė žingsnio nenuklysite į šalį.“ Tad dažniausiai klinikinėse studijose su žmonėmis tiriamas tik konkretaus produkto poveikis.
Aišku, tyrimai vis tiek vyksta, pavyzdžiui, tiriama maža žmonių grupė ir stebima, kaip tam tikra mityba veikia ilgaamžiškumo rodiklius. Vienas įdomiausių pastarojo meto tyrimų atliktas su monozigotiniais dvyniais, kurių genetika vienoda: viena dvynių grupė maitinosi veganiškai, kita – standartiškai, kai racione buvo ir mėsos. Tyrimas truko aštuonias savaites, o paskui paaiškėjo, kad veganiškai besimaitinusių dvynių biologinis laikrodis atsisuko atgal – jie tapo biologiškai jaunesni.