Nešini vienu baltu gėlės žiedu, į Vilniaus laidojimo rūmus rinkosi vėlionio gedintys A.Čekuolio vaikai, artimiausi šeimos nariai, bičiuliai ir kolegos. Vos įžengus į salę su urna, juos lyg visai čia būdamas pasitiko Algimanto balsas – dideliame ekrane sukosi jo archyvinių laidų įrašai. O jo nuopelnus liudijo šalia padėti apdovanojimai ir ordinai.

Sekmadienio popietę urna su A.Čekuolio palaikais buvo išlydėta į amžinąją žurnalisto poilsio vietą – Menininkų kalnelį Antakalnio kapinėse.

Urną iš laidojimo namų išnešė dukra Ieva, o sūnus Justinas rankose laikė tėčio portretą.

Fotogalerija

A.Čekuolis buvo palaidotas Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje. Žemę nuklojo baltų gėlių žiedai, o prie kapo jautrią kalbą pasakė menotyrininkas Saulius Pilinkus.

Dar anksčiau, kai pasirodė žinia apie A.Čekuolio mirtį, portalui lrt.lt S.Pilinkus atskleidė judviejų paslaptį.

„Man didysis įvykis buvo, kai Algimanto dėka pirmąkart pamačiau man labiausiai pasaulyje patikusią komediją, 1979-aisiais pasirodžiusius švedų „Pikaso nuotykius“. A. Čekuolis filmą gavo tiesiog nufilmuodamas televizoriaus ekraną. Vėliau jo dėka šis filmas paplito po Lietuvą“, – lrt.lt teigė pašnekovas.

Ištarti paskutinį „sudie“ dar šeštadienį atėjo ir žinomi šalies žmonės. Žurnalistė, televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė, kuri sakė, kad Algimantas iš gyvenimo stengėsi imti viską, todėl nugyveno kupiną gražių akimirkų kelią.

„Manau, kad žmogus nugyveno smagų gyvenimą, kabino pilnu šaukštu net su kaupu. Visiems tokio gyvenimo tik pavydėti ir nugyventi taip, kaip jis nugyveno. O šiaip buvo pakankamai principingas, teisingas žmogus, kuris, kai vėjas papūsdavo ne į tą pusę, pasukdavo bures taip, kad jos būtų teisinga kryptimi“, – portalui Žmonės.lt kalbėjo E.Mildažytė.

Žurnalistas ir politikas Česlovas Juršėnas rašytoją laikė savo bičiuliu ir jam negailėjo gerų žodžių ir kaip profesionalui, ir kaip asmenybei.

„Jis ir pats buvo kryptingas, energingas ir veikė būtent šia linija, kad būtų daugiau tiesos, kad žmonės išgirstų, perskaitytų ir suprastų, kas dedasi pasaulyje ir Lietuvoje bei buvo praeityje. Tai jo didžiulis nuopelnas. Jis buvo aktyvus visuomenės veikėjas. Bičiulis Čekuolis aiškiai matė, kad nepriklausomybei reikia visų patriotiškai nusiteikusių jėgų. Prisimenu jį kaip kūrybingą asmenybę, neišsenkančios energijos ir kūrybos žmogų. Labai gaila, kad jo netekom, bet liko jo knygos, įrašytos laidos televizijos archyvuose“, – sakė Č.Juršėnas.

Atsisveikinti atvykęs rašytojas, žurnalistas Andrius Tapinas. Naujienų portalui Žmonės.lt papasakojo, kad Čekuolis buvo vienas iš jo autoritetų ir pavyzdžių.

„Man jis buvo neakivaizdus mokytojas. Visada juokaudavau, kad norėčiau galėti dirbti tiek metų, kiek dirbo mylimas Algimantas. Ryškiausias atsiminimas yra iš knygų mugių, kai aš dar toks jaunas, pradedantis, o jis korifėjus, išleidęs daug knygų ir prie jo driekėsi šimtinės, tūkstantinės eilės žmonių po dvi valandas laukiančių jo autografo ir buvo toks baltas pavydas, kad norėčiau pasiekti tokį lygį ir būti toks kaip Algimantas visais įmanomais kampais“, – Žmonės.lt teigė A.Tapinas.

Primename, kad Algimantas Čekuolis mirė penktadienį, sulaukęs 93 metų. Šį faktą Žmonės.lt patvirtino žurnalisto sūnus Justas Čekuolis. Jis teigė, kad tėčio gyvybė užgeso penktadienio rytą, maždaug 9:30 val.

„Tai įvyko ramiai, taikiai ir gražiai“, – sakė Algimanto Čekuolio sūnus.

Paklaustas, ar pastaruoju metu pablogėjo tėčio sveikatos būklė, Justas pridūrė: „Tiesiog buvo tam tikra trauma, seno žmogaus, ir įvyko pablogėjimas. Viskas labai paprastai.“

Paskutines savo dienas A.Čekuolis leido Trakų senelių slaugos namuose, į kuriuos keltis nusprendė pats.