Indrė Trusovė su savo vyru susipažino netikėtomis aplinkybėmis: „Radau gyvenimo meilę“

Trumpa dosjė

• AMŽIUS. 33-eji. Kristaus amžius. 
• ZODIAKO ŽENKLAS. Avinas. To aviniško užsispyrimo tikrai nestinga: ką užsibrėžiu, tą ir padarau. 
• VAIKAI. Dukra Amanda (6 m.) ir sūnus Denas (10 mėn.). 
• ĮVYKIS. Mano kulinarinių receptų knygos „Sveika ir gardu“ pristatymas spalio 8-ąją. 
• KALBOS. Kalbu keturiomis kalbomis: lietuvių, anglų, rusų ir italų.
• TABU. Cukraus mano namuose nerasite, jį keičiu klevų sirupu, stevija, medumi. Kepiniams saldumo suteikia datulės, bananai. 
• LAIDA. Pusmetį trukęs televizinis projektas „Sveika ir gardu“ buvo smagus potyris.  
• POSAKIS. Nuo pirmos klasės prisimenu mokytojos parašytus žodžius: „Svarbu norėti, pasistengti ir tikėti.“ Tuo ir vadovaujuosi gyvenime. Veikia.
• AVANTIŪRA. Iš Airijos su 9 mėnesių dukrele persikraustyti gyventi į JAV.
• DIDŽIAUSIAS IŠŠŪKIS. Kai vienu metu, prasidėjus pandemijai, teko gintis diplomą, gimdyti ir baigti rašyti knygą.
• ĮSIMINTINA KNYGA. Iš paskutinių skaitytų išskirčiau „Atominiai įpročiai“ – apie gerų  įpročių formavimą ir blogų šalinimą. 
• RYTINIS RITUALAS. Stiklinė šilto vandens, kurį išgurkšnoju per pusvalandį.

Jūsų kulinarinių receptų knyga „Sveika ir gardu“ tapo viena perkamiausių. Kokia paslaptis?

Man didelis įvertinimas, kad ji tapo bestseleriu ir jau išleistas antras tiražas. Ją sukurti paskatino prieš 9 metus gimęs sveikos gyvensenos tinklaraštis „Sveika ir gardu“. Tuomet jis buvo vienas pirmųjų Lietuvoje, šiandien yra vienas populiariausių, vienijantis beveik 160 000 sekėjų socialiniuose tinkluose. Kokia paslaptis? Knygoje yra net 101 sveikų ir gardžių patiekalų receptas.

Pagal knygoje pateiktus aprašymus pagamintas valgis patiks visai šeimai, net ir patiems mažiausiems. Visi receptai nesudėtingi, maistas pagal juos pagaminamas greitai, nereikia jokių mandrų ingredientų. Daugumą galima paruošti iš to, ko įprastai namuose turi visos šeimininkės. Prie kiekvieno recepto yra patarimų, kada tinkamiausia valgyti vieną ar kitą patiekalą, taip pat pateikiamos sveikos gyvensenos gairės.

Ir, žinoma, rasite mano klienčių sėkmės istorijų, detalų planą, kaip pačiam pradėti rašyti savo sėkmės istoriją. Ši knyga keičia požiūrį į mitybą iš esmės. Suprasite, kad tai, kas sveika, gali būti net labai gardu. 

Pati esate numetusi nemažai svorio. Ar jums tai buvo didelis iššūkis?

To fakto neįvardinčiau kaip didžiausio iššūkio ar pasiekimo. Geičiau tai buvo atspirties taškas judėti pirmyn. Didžiausias iššūkis man buvo 2020-ieji. Vienu metu ir laukiausi (gimdžiau per pirmąjį karantiną), ir turėjau užbaigti rašyti knygą, ir apsiginti diplomą. Pati stebiuosi, kaip man pavyko.

Galvojau, sutartis su leidykla pasirašyta, nėra kur trauktis. Gimdymo irgi neatidėsi, o ir mokslus baigti norėjosi su savo kurso draugais. Sakoma, geriausiai išmoksti plaukti, kai tave įmeta į vandenį. Neturi kito pasirinkimo (šypsosi). Esu iš tų žmonių, kuriems svarbu pats procesas, veiksmas, o ne rezultatas, kelionės pabaiga.

Tiesa, kad domėtis sveika gyvensena paskatino pačios sveikatos problemos? 

Buvo laikas, kai turėjau sveikatos problemų, kamavo ir virškinimo sutrikimai. Plius 17 kg pagal ūgį (163 cm) buvo per daug. Kai vieną dieną lipdama laiptais sustojau uždususi trečiame aukšte, išsigandau. Juk man tik – 23-eji. O energijos nėra, jaučiuosi kaip senjorė. Tai buvo postūmis ieškoti, bandyti taikyti mitybos teorijas ir štai... rezultatas. Tai tapo ir mano profesija.

Pirmasis atspirties taškas buvo pažintis su moterimi, kuri atrodė lyg 22 metų, nors buvo 41-erių. Ji suteikė daug naudingos informacijos apie sveiką gyvenseną ir fizinį aktyvumą. Išbandžiau gydomąjį badavimą, paskui kitus metodus. Svoris nebegrįžo. Atsirado energijos, o tai pakeitė ir gyvenimo būdą – nuo to laiko negaliu nusėdėti vietoje. Dabar sveriu 52–53 kg. 

Po abiejų nėštumų svoris nukrito savaime, be pastangų?

Nors per abu nėštumus buvau priaugusi po 14 kilogramų,  jie savaime natūraliai nukrito, nes mano mityba, aktyvumas, gyvenimo ritmas nepasikeitė. Dieną prieš gimdymą (buvo suplanuotas Cezario pjūvis) dar dariau kasdienę mankštą. Man pabėgioti lauke ar pasimankštinti yra tas pats, kas rytą išsivalyti dantis. Judesys būtinas mūsų kūnui, tai – tarsi organizmo higiena. 

Tiesa, pagimdžius pirmą kartą, buvęs svoris grįžo po trijų mėnesių, o susilaukus antro vaiko – tik po pusmečio (su metais šiek lėtėja medžiagų apykaita, be to, per karantiną gyvenau sėsliau). 

Daugelis įsivaizduoja, kad, norint palaikyti  formą, reikia sportuoti iki nukritimo.

Tikrai nebūtina ir nepatartina iki nukritimo kilnoti svarmenis ar lieti prakaitą sporto salėje. Svarbiausia yra judėti, būti fiziškai aktyviam bent 30 minučių per dieną, pakilti nuo sofutės ir išjungti televizorių. Bet kokie kraštutinumai negerai. Žinoma, įpročius suformuoti nėra lengva. Neslėpsiu, pradžia ir man buvo sunki, bet, išbandžiusi daug  sveikos mitybos teorijų, atradau tai, kas man tinka.   

Atradote stebuklingą dailios figūros piliulę?

Daugelis žmonių nori greito rezultato. Duok piliulę, kurią išgėrus nesinori valgyti ar savaime krinta svoris. Tokios nėra. Mano piliulė yra saikas ir judėjimas, kai klausaisi savo poreikių, savęs neskriaudi. Kai nenusistatai ribų, tiesiog saikingai mėgaujiesi įvairiu maistu, neatsiranda  diskomforto ir nekyla noras atsivalgyti už visą savaitę. Buvo laikas, kai laikiausi visokių apribojimų, giežtai nevalgiau mėsos, žuvies, saldumynų – puoliau į kraštutinumus. 

Kokių klaidų patartumėte nedaryti?

Didžiausia klaida, kai moterys bando save įtikinti: „Nuo rytojaus – vien avižinė košė pusryčiams, pietums vištiena ir brokolis, o vakarienei – kiaušinis.“ Ir kiek dienų tai trunka?! Pačios žinome, kuo tai baigiasi. Entuziazmas greitai išblėsta, kaip tame anekdote apie grikius... Jei labai ko nors norisi, na, ir suvalgyk.

Kai sau nedraudi, nėra poreikio atsivalgyti už visą prarastą laiką. Nori traškučių, pasimėgauk keliais: du–trys nieko blogo, pajunti sūrumą burnoje ir daugiau nebesinori. Susivaldyti padeda ir žinojimas, kad bet kada gali jų paskanauti. O kai tris dienas sau kartoji „negalima“, ketvirtą vienu kartu sukirsi visą pakelį traškučių. 

Kiek kartų per dieną valgote? 

Keturis-šešis kartus per dieną: trys pagrindiniai valgymai ir du užkandžiai. Pusryčiams, pavyzdžiui, žalias kokteilis, avižinė košė su trintu apkeptu bananu, riešutų sviestu. Priešpiečiams jogurtas, koks nors vaisius. Pietums – tofu, mėsa ar žuvis su kruopomis ir salotomis. Porcijos normalios, nereikia žiūrėti pro mikroskopą (juokiasi).

Galiu pasakyti, kad svoris auga arba todėl, kad valgome per daug, arba – kad per mažai. Klaidinga manyti, kad, jei valgysiu mažiau, svoris kris. Efektas bus priešingas. Organizmas išsigąsta, ima viską kaupti ir nieko neatiduoda. Pagrindinis dalykas – valgyti ne dažniau nei kas dvi valandas ir ne rečiau kaip kas keturias. Pakilti nuo stalo reikia energingam, o ne tada, kai pasidaro sunku ir norisi prigulti ant sofos. 

Dabar tiek daug visokių mitybos teorijų...

Esmė ta, kad mokslinių tyrimų yra galybė. Ne paslaptis, kad dalis jų yra užsakomieji. Todėl vienas specialistas gali teigti, kad obuolys nepučia pilvo, o kitas, kad, priešingai, skatina kauptis dujas. Teko daug studijuoti, nuolat tobulinuosi. Būna, per vieną paskaitą vienas profesorius teigia vienaip, o kitas – kitaip.

Gal paneigsite kokį mitą?

Mitas yra, kad negalima užsigerti valgant, nes praskiedžiamos skrandžio sultys. Tai moksliškai nepatvirtinta. Tiesiog reikia stebėti save ir girdėti organizmo siunčiamus signalus. Nėra taisyklės, kad būtinai ryte reikia gerti šaltą ar šiltą vandenį. Greitai ar lėtai. Kiekvieno organizmas individualus.

Kiekvienas turi atrasti tai, kas jam tinka. Savijauta – geriausias rodiklis. Svarbiausia, gauti skysčių: 1 kg svorio reikia vidutiniškai 30 ml vandens. Jeigu žmogus sveria 60 kg, norma – 1,8 l per dieną. Daug lemia ir genetika, gyvenimo būdas, amžius, lytis, fizinis aktyvumas, net vietovė, kur gyvename (ar Tenerifėje, ar Aliaskoje).

Prakalbote apie svečias šalis... Ar tiesa, kad su vyru susipažinote užsienyje?

Tiesa. Su vyru susipažinome Airijoje, „McDonald's“ restorane. Pamenu, jis buvo vadybininkas, o aš atėjau dirbti kasininke. Pati net nežinau, kaip toje Airijoje atsidūriau. Turbūt taip sudėliojo likimas. Kitaip niekada nebūčiau radusi savo gyvenimo meilės.

Pačiai teko pagyventi įvairiose šalyse. Tos klajonės po pasaulį buvo ilga kelionė į save? 

Taip, ir Italijoje, ir Graikijoje, ir Amerikoje, ir Airijoje... Man turbūt reikėjo įsitikinti, kad visur gerai, bet namie – geriausia. Kaip svarbu jausti ryšį su tėvais, artimaisiais, ypač gimus dukrai. Jokie pinigai nėra verti tavo namų, šeimos, kalbos, šaknų. Tos vertybės man labai svarbios. Mes su vyru niekada neturėjome tikslo uždirbti viso pasaulio pinigų. Gyvenime yra įdomesnių dalykų. Reikia skirti laiko pomėgiams, šeimai. Todėl dabar po intensyvaus periodo mokausi ilsėtis, gyventi lėčiau ir mėgautis kasdienybe.