Išsigelbėjimas biuro darbuotojams – joga ant stogo, per susirinkimus ar net vilkint sijoną

Žmonės.lt portale startavus turinio projektui „Išeik į lauką“, jogos meistrę Milaną apie jogą kalbiname kiek kitu kampu – ar tai tas sportas, kurį galima suderinti su darbu, ar šiuos užsiėmimus lengva perkelti į lauką, ar užsisėdėjusiam biuro darbuotojui ji – įveikiamas iššūkis?

Milana, ar jogos užsiėmimai lauke yra įprastas reiškinys?

Gamta žmogui yra labai svarbi, ji glaudžiai susijusi ir su joga – idealiu atveju tai daryti turėtume būtent lauke, nes gaunamas dvigubas rezultatas: susijungimas ne tik su savimi, bet ir su gamta. Darant jogą labai svarbu kvėpavimas, todėl tobula, jeigu tai vyksta gryname ore, žinoma, ne pačiame miesto šurmulyje, bet kažkur atokiau – pavyzdžiui, miesto parke. Tie, kas praktikuoja jogą, moka tam tikras kvėpavimo technikas, todėl natūralu, kad kuo šviežesnis, gaivesnis oras, tuo sveikiau. 

Apskritai galvojant, tai gamta tiesiog ramina, ji prideda papildomos vertės ir naudos sportui, tarsi apjungia žmogų ir gamtą į vienį, – o jogos tikslas yra fizinį kūną apjungti su emocijomis.

Joga ant biuro stogo – šiuolaikinio darbuotojo galimybė būti sveikesniam?

Kai kurie verslo centrai turi įsirengę ant stogų gražias terasas, kuriose išties malonu būti – pačiai teko dalyvauti vienos įmonės sveikatinimo mėnesio iniciatyvoje, kuomet per pietų pertrauką, ant stogo, darydavome jogą su darbuotojais. Tai tikrai labai sveikintina idėja, nes žmogus teoriškai biure, tačiau jis išeina iš savo kabineto, pabūna lauke, atsipalaiduoja, pailsi.

Žiemos metu jogos mokytojai samdomi atvykti tiesiog biurą ir per pietų pertrauką vesti treniruotes, nes mūsų toks klimatas, kad užsiėmimai ant stogo gali vykti tik ribotą laiką.

Kaip darbuotojams sekasi „prisijaukinti“ jogą?

Situacijų būna labai įvairių, priklausomai nuo to, kiek darbuotojas užsisėdėjęs. Sveikintina, kai ateina žmogus, kuris, matosi, seniai neturėjęs beveik jokio fizinio aktyvumo, turintis antsvorio ar problemų su mityba – visada apsidžiaugiu, kad jis pasiryžo pokyčiams. Deja, neslėpsiu, tendencija yra tokia, kad blogi įpročiai yra tiek gajūs, jog po kelių kartų neretai žmogus daugiau nebegrįžta. Seniau dar galvodavau, gal kažkas nepatiko treniruotėje, gal kažko nesuprato, tačiau patirtis parodė – pasidavimo priežastys slypi įpročiuose, juk 20 metų rūkęs žmogus, būna, bando ir bando mesti, tačiau vėl ir vėl grįžta prie žalingo įpročio.

Būtent dėl šių priežasčių rekomenduoju savo gyvenimo būdą keisti be streso, po truputį – juk jeigu niekada nesportavote, naivu būtų tikėtis, kad pradėjus tai jums iškart teiks malonumą ir jūs be to negalėsite gyventi. Taip ir su joga – pradėkite nuo karto per savaitę, nespauskite savęs. Laikausi tos nuomonės, kad šioje vietoje drastiškumas tik pakenks, įves dar daugiau frustracijos. Tarkime, jeigu žmogui sunkus periodas arba jis turi antsvorio, natūralu, kad jam reikės gerokai daugiau ryžto, kad prabėgs daugiau laiko, kol pasimatys pokyčiai. 

Ar joga apskritai tinkamas sportas užsisėdėjusiems žmonėms?

Joga kaip tik labai dėkinga senų įpročių kankinamiems žmonėms, nes juos reikia keisti švelniai, o jogos praktikų metu žmonės skatinami atrasti savo galimybes – mokytojas niekada nespaus jūsų, nelieps padaryti daugiau, negu jūs galite, kas gana dažnai vyksta su kitais sportais ir išgąsdina.

Jogos metu žmogus žino – jis bet kada gali pailsėti, nieko nedaryti per prievartą, savu tempu lavinti pojūčius, mokytis pajusti, ko šiandien reikia būtent jo kūnui ir protui. Rezultatai tikrai pasimato, tiesiog reikia pralaukti tam tikrą laiką, praeiti tą pradžią, kuri labiausiai visus baugina.

Ar biuro darbuotojas gali praktikuoti jogą pats savarankiškai, tarkime, darbo pertraukos metu?

Joga yra labai „patogus“ sportas – jeigu žmogus turi pagrindus, kuriuos jam pačioje pradžioje suteikia mokytojas, vėliau jis gali visą tą praktiką perkelti į savo asmeninę erdvę, ar tai būtų namai, biuras ar parkas šalia darbovietės. Tokiomis sąlygomis jis gali padaryti paprastus pratimus, kurie tikrai nereikalauja kažkokio ypatingo pasiruošimo ar aprangos. Kai kuriuos pratimus galima daryti netgi su sijonu! (šypsosi)

Jogoje yra apstu pratimų, tarp kurių tikrai rasite paprastesnių, lengvai pritaikomų kasdienybėje – jie padės nusiraminti, atsipalaiduoti. Tai – nieko nekainuojanti jogos pusė, kurią kiekvienas galime turėti, jeigu būsime praėję pagrindus su mokytoju. Kartą išmokus, tai liks jums visam laikui. Nepastebėsite, kai jogą praktikuoti pradėsite vos atsikėlę, lovoje su pižama, per pietų pertrauką, sėdėdami savo darbo kabinete ar tai net skrisdami lėktuvu. Tai taps tokiu įpročiu, be kurio nenorėsite ir nebegalėsite gyventi.

Kodėl tarp gausybės užsiėmimų reikėtų rinktis būtent jogą? Kokie jos privalumai?

Mes visi žinome, kad protinę veiklą tiesiog būtina derinti su fizine: sportininkams rekomenduojama turėti protinio darbo, o biuro darbuotojams – fizinio, nes visur būtinas balansas. Jeigu visą dieną prasėdime biure, turime rasti progų pajudėti, prasimankštinti. Joga, kaip minėjau, dėkingas užsiėmimas, nes paprastiems pratimams jums nereikės ypatingo pasiruošimo, juos lengvai pritaikysite kasdienybėje ar net darbe. Joga moko ir taisyklingai kvėpuoti, todėl net darbinio susirinkimo metu, tinkamai kvėpuodami, savo emocijas per kėpavimo pratimus galime nukreipti mums reikalinga linkme.

Visos ligos prasideda nuo streso, todėl ten, kur esame užsiblokavę psichologiškai, mums pasireikš per fizinį kūną, todėl kuo labiau save išlaisvinsime per fizinį kūną, tuo labiau išlaisvėsime ir emociškai, būsime labiau atsipalaidavę, mažiau stresuosime, nebebijosime darbe prezentacijos (šypsosi). 

Arba, tarkime, jums tenka dirbti su konfliktišku kolega, kuris jus erzina. Praktikuodami jogą išmoksite atpažinti savo pyktį, nukreipti jį tinkama linkme, galų gale susigyventi su juo. Žmogaus požiūris į aplinką tarsi „sveikėja“, todėl pradėjus nuo tokių mažų dalykų mūsų gyvenimas pamažu pradeda iš esmės keistis į gerąją pusę.

Dažnai girdime, kad joga labiau tinka ramesniems žmonėms. Ar ji tiktų karštakošiams?

Būna žmonių, kurie blogas emocijas išlieja, tarkime, trankydami bokso kriaušę. Vis dėlto, aš manau, kad tie blokai niekur nedingsta. Stiprybė yra ne ištaškyti pyktį, kuris nejučia parbėga atgal, bet su juo susitikti akis į akį, jį suprasti, pažinti, suvokti, kodėl tokia emocija tave aplankė. Įsigilinęs tu dažniausiai supranti, kad pykčiui net nėra pagrindo, kad tai tėra tavo paties asmeninės baimės. Atradęs pyktį ir su juo susigyvenęs įsitikini, kad jo net nereikia niekur taškyti, jį reikia priimti. Joga moko šių dalykų – visai kitu kampu pažvelgti į savo psichologiją. Ji kviečia susitikti su savo demonais, baimėmis, destruktyviomis emocijomis akis į akį ir atrasti būtent jums tinkamus sprendimus.

Kai sėdime ofise, visą dieną gauname laišką po laiško, problemą po problemos, nuolat reikia kažką spręsti – mūsų kūnas per dieną tarsi susitraukia. Pastebėkite, dienos pradžioje dar būnate energingi, su nuotaika, tačiau ta būsena blogėja, kūnas tarsi traukiasi, mintys apsivelia, pasikeičia mūsų kalba. Atpalaidavus kūną, atsipalaiduoja ir emocijos, nes žmoguje viskas susiję. 

Joga padeda pažvelgti individualiai į kiekvieno poreikius – būna žmogus labai santūrus, viską laiko savyje, todėl tam tikros jogos pozos ar kvėpavimo pratimai jam padės tarsi išsiplėsti, o ekspresyvų žmogų atvirkščiai – galima sutelkti vidiniam švelnumui, ramybei, susikaupimui.

Aktyviai jogą praktikuojate apie septynerius metus – ar neteko nusivilti?

Gyvenime tikrai yra buvę situacijų, kai pagalvojau, kad viskas, joga man nepadeda, aš negaunu iš jos ko noriu, gal paprasčiau išgerti kokių vaistų ir tiek. Vis dėlto galiausiai suvoki, kad viskas slypi tavyje, kad tie išbandymai ir sunkumai yra tik dar viena proga juos įveikti, įrodyti sau, kad tu gali susitvarkyti su savimi.

Juk vaistai, tarkime, antidepresantai, viską nuslopina laikinai, o, pasibaigus jų poveikiui, žmogui būna dar sunkiau grįžti į save. Žinoma, piliulę išgerti daug paprasčiau, kartais ji išties būtina, bet jeigu žvelgtume plačiau, tai ilgoje perspektyvoje žmogui vis tiek reikės pačiam atrasti vidinę ramybę, savo laimę, saviraišką, gyvenimišką džiaugsmą. Mūsų vidinės painiavos niekas neišpainios, tik mes patys, o joga gali būti pirmas laiptelis to link (šypteli).