Kaip „pravėdinti“ galvą? 3 efektyvūs pratimai
Didelis darbo krūvis, nesibaigiantis informacijos srautas, vis didėjantys reikalavimai darbe – nenuostabu, kad šiuolaikinio žmogaus smegenys laiku „nebepersikrauna“.
Be viso slegiančio kasdienybės krūvio, nuolat kur nors skubame ir jaučiamės taip, lyg laiko vis mažėtų ir mažėtų, o įkyrios mintys apie tai, kad vis kažko nespėjame, nuolat sukasi galvoje. Mus kankina miego trūkumas, pervargimas, nerimas, menkavertiškumo jausmas. Tokį sąmyšį galvoje psichologai vadina „proto intoksikacija“. Iš to ydingo rato ištrūkti galima tik tada, jei pasiryšime savo galvoje padaryti generalinę tvarką – iškuopti viską, kas nereikalinga. Štai trys pratimai, kurie padės pasijusti geriau.
Parašykite sau laišką
Leiskite minčių srautui išsilieti popieriuje. Būtina prirašyti visą puslapį!
Paimkite popieriaus lapą ir pradėkite rašyti viską, kas šauna į galvą, nemąstydami ir nevertindami. Taškykite neigiamas emocijas, kiek tik galite! Negalvokite nei apie rašybos klaidas, nei apie sakinių grakštumą – čia juk ne egzaminas. Taigi, leiskite minčių srautui išsilieti popieriuje. Būtina prirašyti visą puslapį!
Tada padarykite pertraukėlę, užsimerkite, susikoncentruokite į savo kvėpavimą, galvokite tik apie tai, kad lėtai įkvepiate ir iškvepiate. Kai pasijusite ramūs, atsimerkite ir peržvelkite, ką parašėte. Tik nebandykite analizuoti ir kritikuoti, tiesiog savęs paklauskite: „Ką sau norėjau pasakyti šiuo laišku?“
Išeikite pasivaikščioti
Per paprasta? Betgi dauguma visų laikų filosofų, įskaitant Jeaną Jacquees‘ą Rousseau ir Immanuelį Kantą, mėgo leistis į ilgus pasivaikščiojimus – būtent tada juos aplankydavo įkvėpimas. Paslaptis paprasta – amerikiečių psichologė Francine Shapiro nustatė, kad žingsniuojant lengviau atsikratyti minčių-parazitų nei sėdint, nes mūsų žvilgsnis koncentruojasi į besikeičiančius objektus, o monotoniški akių judesiai leidžia sinchronizuoti dešiniojo ir kairiojo smegenų pusrutulių darbą, taigi nervų sistemos veikla normalizuojasi. Ilgiau pasivaikščiojus galvoje nebesisuka neramios mintys, o problemų sprendimas ateina tarsi savaime. Be to, neigiamos emocijos stebuklingu būdu sukausto mūsų kūną: sudėtingos gyvenimiškos situacijos, neišspręsti konfliktai visuomet palieka pėdsakus – skaudą nugarą, maudžia pečius, todėl fizinė veikla ne tik treniruoja raumenis, bet ir padeda apsivalyti nuo negatyvo.
Kasdien ne per greitai ir ne per lėtai vertėtų pasivaikščioti bent 20 minučių.
Taigi, kasdien ne per greitai ir ne per lėtai vertėtų pasivaikščioti bent 20 minučių. Pradėdami eiti porą minučių koncentruokitės į savo kvėpavimą: kvėpuokite giliai ir ramiai, stenkitės atsipalaiduoti, galvokite tik apie įkvėpimus ir iškvėpimus: tai padės atsikratyti nerimo. Paskui nesukinėdami galvos įsižiūrėkite į aplinkos detales: taip, tarsi viską matytumėte pirmą kartą. Po kurio laiko pajusite, kad atsikratėte neigiamų minčių balasto.
Suregistruokite negatyvius potyrius
Sudarykite sąrašą dalykų, kurie jums neduoda ramybės ir juodina gyvenimą: visus nevykusius santykius su artimaisiais ir kolegomis, konfliktus, nuoskaudas, slegiančius įvykius, kivirčus... Net pačius menkiausius. Taigi, rašykite:
Kas man trukdo gyventi?
1... 2... 3...
Ir taip toliau.
Baigę sąrašą, sugrįžkite prie kiekvieno iš punktų ir kaip galima tiksliau aprašykite, ką jautėte kiekvienoje situacijoje. Tada užsimerkite ir vėl susikoncentruokite į kvėpavimą. Kvėpuokite ramiai ir įsivaizduokite situacijas vieną po kitos, bandydami vėl išgyventi buvusias emocijas. Tačiau mąstykite ne esamuoju, o būtuoju laiku: „Tada aš jaučiau, kad...“ Tada giliai įkvėpkite, o iškvėpdami įsivaizduokite, kad išstumiate iš savęs kiekvieną blogą emociją.